Turizmo verslo plėtra ir jos poveikis gamtos aplinkai

Turizmas yra didžiausia ir sparčiausiai besivystanti industrijos šaka visame pasaulyje. Žymiai pastebimas pasireiškimas gamtosaugos, kultūros, socialinėje bei ekonomikos sferose. Šis poveikis turi teigiamų, bet kartu ir neigiamų bruožų. Neplanuojamas turizmas gali pasižymėti griaunančiu efektu trapiai gamtos aplinkai. Daugumoje atvejų populiariausių ir perkamiausių poilsiaviečių paklausa nulemiama ne tik vietos patrauklumu, bet ir švaria ekologija. Turizmas – svarbi tiesioginio paveikio veikla; keliavimas lėktuvu – tai klimato kaita; gėlas vanduo paveikiamas per naudojimą viešbučiuose ir golfo aikštelėse. Labai išvystytas ir populiarus keliavimas gali sukelti grėsmę trapioms ekosistemoms .Kad nustatyti turizmo verslo plėtrą, reikalinga atlikti tam tikri matavimai. Matuojant turizmo apimtis, mastus, įtaką ir vertę, svarbu surinkti, išanalizuoti ir interpretuoti statistinę informaciją tiek atskiro geografinio regiono, tiek šalies ar atskiros vietos požiūriu. Įvertinti turizmo indėlį sudėtinga ir viena didžiausių problemų – tinkamo išeities taško matavimui pasirinkimas. Sudėtinga atskirti turizmo poveikį nuo kitų ekonominių veiklų poveikio. Be to, turizmo statistika nėra pakankamas šaltinis turizmo visapusiškam įvertinimui; susidaro pakankamai didelis laiko tarpas, kol statistinė informacija surenkama, apdorojama, išanalizuojama ir pateikiama. Be to, jos pobūdis gana subjektyvus, kadangi priklauso nuo tyrimui pasirinktos imties dydžio ir pobūdžio. Papildant, turistai yra trumpalaikė ir labai mobili populiacija, tai apsunkina statistinės imties procedūras, siekiant užtikrinti statistinį ir metodologinį tikslumą (Holden, 2008).