Profesinių pareigų vykdymas kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, teoriniai ir praktikinai aspektai

Temos aktualumas. Kiekviena civilizuota visuomenė šiais laikais gyvena susikurdama tam tikras taisykles, kurių privalo laikytis visi jos nariai, tik nustatytų taisyklių laikymasis ir jo užtikrinimas suponuoja darnų ir harmoningą visuomenės gyvenimą. Tos taisyklės – tai teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, saugančios asmenis, jų turtinius ir neturtinius interesus nuo nusikalstamų veikų padarymo ir pasikėsinimo į asmens gerovę.

Kiekvienam asmeniui aukščiausias mūsų šalies įstatymas, t.y. Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Konstitucija garantuoja daug ir įvairių teisių, kurių įgyvendinimas privalo būti užtikrintas įstatymais. Beje, akcentuotina tai, kad LR Konstitucijos 7 straipsnyje (toliau – str.) įtvirtinta nuostata, jog „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“[1] Visos šios LR Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos yra labai svarbios, nes jose numatyta ne tik Konstitucijos viršenybė prieš kitus įstatymus, kadangi joks kitas teisės aktas negali prieštarauti LR Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms, tačiau deklaratyviai nurodoma, kad teisės aktai turi būti atitinkamai paskelbti, kad visuomenė turėtų galimybę su jais susipažinti. Vienas iš svarbiausių LR Konstitucijos 7 str. aspektų yra tai, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši, Konstitucijoje įtvirtinta nuostata ypač reikšminga tuo, kad nei vienas asmuo, netinkamai vykdantis įstatymus arba jų nesilaikantis negalėtų pateisinti netinkamo savo elgesio tuo, kad jis esą nežinojo vieno ar kito įstatymo ir todėl įstatymo atžvilgiu pasielgė neapdairiai ar aplaidžiai. Ši nuostata labai svarbi ir kalbant apie atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi, kaip žinome, atsakomybės rūšių yra ne viena, tarp jų išskirtinos šios pagrindinės: civilinė, administracinė bei baudžiamoji, kuri yra griežčiausia ir turi sunkiausias pasekmes tolimesniame asmens gyvenime, kadangi tam tikrų laisvių apribojimas, realizuojant baudžiamąją atsakomybę yra sunkiausias padarinys, be to, asmuo įgyja teistumo statusą. Tačiau būna atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė už tam tikras padarytas veikas negali būti taikoma ir ji eliminuojama, identifikavus tam tikras aplinkybes. Geras tokio atvejo pavyzdys galėtų būti, pavyzdžiui, fizinės prievartos arba šaunamojo ginklo panaudojimas, vykdant profesines pareigas.

Šis baigiamasis darbas aktualus tuo, kad jame nagrinėjama baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kylanti iš profesinių pareigų vykdymo. Taigi šio darbo specifika, profesinių pareigų vykdymo tematika, kai jas atliekant padaromos veikos, kurias įvykdžius eiliniam asmeniui turėtų iškilti baudžiamosios atsakomybės už jas taikymo klausimas, tačiau dėl tam tikros specifikos (šiuo atveju dėl tam tikrų veiksmų atlikimo vykdant profesines pareigas) baudžiamoji atsakomybė yra eliminuojama ir su profesinių pareigų vykdymu susiję veiksmai yra identifikuojami kaip aplinkybė, dėl kurios baudžiamoji atsakomybė asmeniui neturėtų būti taikoma. Šis baigiamasis darbas taip pat aktualus tuo, kad profesinių pareigų vykdymas baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu dar nėra Lietuvoje ganėtinai plačiai ir išsamiai išnagrinėtas.

Darbo problema – nacionalinės teismų praktikos profesinių pareigų vykdymo taikymo aspektu yra ganėtinai mažai ir tai suponuoja sudėtingą profesinių pareigų vykdymo, kaip vienos iš galimų baudžiamosios atsakomybės šalinančių aplinkybių apibrėžtį teismų jurisprudencijoje. Teismų praktika didesnį dėmesį skiria profesinių pareigų vykdymo sąvokos konkrečiu atveju nagrinėjimui, tačiau pasigendama išsamesnės ir nuoseklesnės teismų pozicijos ir analizės būtent tuo aspektu, kai nagrinėjamas profesinių pareigų vykdymo, kaip vienos iš galimų baudžiamosios atsakomybės šalinančių aplinkybių, teisės institutas.

Temos naujumas. Baudžiamosios atsakomybės taikymo bei profesinių pareigų vykdymo tematiką Lietuvoje analizavo šie autoriai: R. Ažubalytė (2006);[2] A. Baranskaitė (2009);[3] R. Drakšas (2003);[4] O. Fedosiuk (2012);[5] P. Kujalis (2002),[6] (2003),[7] (2004);[8] A. Laurinavičius (2003),[9] (2004);[10] E. Misiūnas (2008),[11] (2010);[12]V. Piesliakas (2007),[13] (2008);[14] G. Sakalauskas (2012);[15] L. Štarienė (2005);[16] I. Vitkutė Zvezdinienė (2009)[17] ir kiti autoriai. Šis magistro baigiamasis darbas naujas tuo, kad jame nagrinėjamas praktinis profesinių pareigų atlikimo aspektas, o didžiausias dėmesys skiriamas baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, profesinių pareigų vykdymo kontekste, didesnį dėmesį skiriant teismų praktikos analizei atlikti ir taip parodyti svarbiausius profesinių pareigų vykdymo, kaip vienos iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, ypatumus.

Hipotezė: profesinių pareigų vykdymo situacijoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Darbo objektas – profesinių pareigų vykdymas kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Darbo tikslas – išanalizuoti baudžiamosios atsakomybės (ne) taikymo ypatumus profesines pareigas vykdančių subjektų atžvilgiu.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti profesinių pareigų vykdymo specifiką;
2. Atskleisti pareigūnų teisių ir pareigų teisinio reguliavimo ypatumus;
3. Identifikuoti profesinių pareigų vykdymo, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, specifinius bruožus;
4. Atlikti baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, vykdant profesines pareigas, praktinę analizę Lietuvoje, nagrinėjant teismų praktiką.

Darbo šaltiniai. Darbe nagrinėjami baudžiamąją atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai, daugiausiai su tuo susiję būtent LR BK straipsniai, taip pat analizuojama mokslinio pobūdžio literatūra (straipsniai periodiniuose leidiniuose, monografijos ir kt.) susiję su baudžiamosios atsakomybės (ne) taikymu bei su profesinių pareigų vykdymu susiję ypatumai. Taip pat darbe analizuojamos teismų nutartys, kurios atskleidžia praktinę baudžiamosios atsakomybės taikymo arba atleidimo nuo jos, kiek tai susiję su profesinių pareigų vykdymu, svarbą.

Darbo metodai. Tam, kad pasiekti magistro baigiamajame darbe išsikeltą tikslą, buvo naudojami įvairūs teoriniai darbo metodai.

Dokumentų analizės metodas naudotas nagrinėjant LR teisės aktus, reglamentuojančius baudžiamosios atsakomybės taikymą bei profesinių pareigų vykdymą.

Sisteminės analizės metodo pagalba analizuojama mokslinio pobūdžio literatūra (straipsniai, publikacijos bei monografijos) ir teismų praktika.

Apibendrinimo metodas padėjo susisteminti mokslininkų nuomonę nagrinėjama tematika bei pateikti apibendrintas išvadas.

Sintezės metodo dėka buvo parengtos rekomendacijos baudžiamosios atsakomybės taikymo, atliekant profesines pareigas, aspektu tobulinimui bei teisės aktuose pastebėtų trūkumų eliminavimui.

Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, 3 dalys, išvados ir pasiūlymai, 53 pozicijų literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 64 puslapiai.

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios. 1992, 33-1014.

[2] Ažubalytė R. Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės santykis // Jurisprudencija. 2006, Nr. 1(79). P. 16-24.

[3] Baranskaitė A. Humanizmo principas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto istorinės raidos kontekste // Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 4(4). P. 179-194.

[4] Drakšas R. Baudžiamosios atsakomybės sampratos formulavimo problemos Lietuvoje // Teisė. 2003, Nr. 47. P. 28-35.

[5] Fedosiuk O. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio): teorija ir realybė // Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(2). P. 715–738.

[6] Kujalis P. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių samprata // Jurisprudencija. 2002, T. 34(26). P. 58-72.

[7] Kujalis P. Būtinojo reikalingumo nuostatų taikymo problema įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui // Jurisprudencija. 2003, T. 45(37). P. 70-77.

[8] Kujalis P. Būtinasis reikalingumas, kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę: daktaro disertacija: socialiniai mokslai: teisė (01 S)/LTU. Vilnius, 2004.

[9] Laurinavičius A. Tarnybinė teisė: statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. Vilnius: LTU, 2003. P. 400.

[10] Laurinavičius A. Etikos kodeksų veiksmingumas ir statutinės tarnybos reputacija // Jurisprudencija. 2004, T. 63(55). P. 72-86.

[11] Misiūnas E. Policijos pareigūno teisinio statuso elementų pusiausvyros problema // Jurisprudencija. 2008, Nr. 4(106). P. 100-107.

[12] Misiūnas E. Policijos pareigūnų teisinis statusas: daktaro dis. soc. mokslai: teisė (01 S) MRU. V., 2010. P. 251.

[13] Piesliakas V. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų taikymo problemos. Baudžiamoji atsakomybė kaip nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinys // Jurisprudencija. 2007. Nr.8(98). P. 7-12.

[14] Piesliakas V. Baudžiamoji teisė ir procesas. Vilnius: Justitia, 2008. P. 480.

[15] Sakalauskas G. ir kt. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teisės institutas, 2012.

[16] Štarienė L. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio taikymo sritis: civilinių teisių ir pareigų bei baudžiamojo kaltinimo klausimai // Jurisprudencija. 2005. T.78(70). P. 53-68.

[17] Vitkutė Zvezdinienė I. Nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimo problemos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės // Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 4(4). P. 231-242.