Socialinių įgūdžių ugdymo(si) galimybės socialinės rizikos šeimose

Temos aktualumas: Socialinės rizikos šeimų, socialinių įgūdžių stokos, tema vis dar aktuali esmines socialines permainas išgyvenančioje Lietuvoje. Jaunimo vaidmuo šiandieninėje visuomenėje nuolat didėja atsižvelgiant į prastėjančius socialinius įgūdžius, kuriems kliūtis sudaro socialiniai ir ekonominiai sunkumai bei šeimų skyrybos ir (ar) įtraukimas į socialinės rizikos šeimų sąrašus (Gudžinskienė V. 2013).

Pagal 2012 - 2013 metų socialinio pranešimo „Šeimos politika“ duomenis ministerija įgyvendina projektą reikalingą socialinės rizikos šeimoms. Šio projekto planas apima kitų projektų, skirtų fiksuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje veiklas, įgyvendinimą. Tuo siekiama skatinti „savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio pagalba ir atsakomybe, įsitvirtinimo“ [1], kurioje būtų ugdomi sveiki socialiniai įgūdžiai bei supratimas apie juos.

Socialiniams įgūdžiams įtakos turi tėvų įgyta patirtis, bei staigūs ekonominiai, socialiniai pokyčiai Lietuvoje. Ekonominis nestabilumas, krizių metu, esant dideliam nedarbui, smunkant gyvenimo lygiui pirmiausiai mažėja santuokų, jos atidedamos arba gyvenama nesusituokus – kohabitacija. Tokiu būdu vengiama prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų šeimai. Šeimos reakcija į ekonominį nestabilumą ir gyvenimo lygio blogėjimą pasireiškia klasikiniu demografinės elgsenos kitimo modeliu (Stankūnienė, 2003).

Šeimų elgsenai kintant, jos tampa nestabiliomis, pažeidžiamomis, smunka jų socialinis ir ekonominis lygis, kinta santykiai. Stabilumo pokyčiai šeimose iššaukia ne vieną, bet kelias problemas, tokias kaip: smurtas, alkoholio vartojimas, socialinių įgūdžių stoka ir pan. Tai sudaro ne saugią namų aplinką ir iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam saugumui ir vystimuisi (LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 2006 m. Nr.1-1234). Nesaugi aplinka kelia nemažą grėsmę vaikų ateičiai ir tolimesniam socialiniai vystimuisi.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo 2010 metų iki 2013m., socialinės rizikos šeimų, skaičius mažėja. 2010 metais tokių šeimų buvo beveik vienuolika tūkstančių (10 904), per porą metų jų sumažėjo iki 10 389 (šeimos). 2013 metais viso užfiksuota 10 235 socialinės rizikos šeimos. Mažeikių rajone 2010 metais į socialinės rizikos šeimų sąrašus įtraukta buvo šimtas septyniasdešimt trys šeimos, 2012 metais fiksuotas jų sumažėjimas – išbrauktos buvo net 16 šeimų (liko 157 šeimos).

Socialinių įgūdžių lygį, jų ugdymą(si), pagalbos teikimą ir poreikį socialinės rizikos šeimose analizavo autoriai: Guščinskienė J., Kondrotaitė G. (2006), Malinauskas R., Dumčienė A. ir kiti (2008). Didžiausią dėmesį savo darbuose Kondrotaitė G. ir Buvilas T. (2007), skiria ne visai šeimai, o vaikams – jų vystimosi ypatumams, problematikai. Socialinio darbuotojo teikiamą pagalbą socialinės rizikos šeimoms ugdant socialinius įgūdžius plačiau nagrinėjo Klomanienė D. bei Stanevičiūtė S. (2007), Marcinkevičiūtė L. ir Petrauskienė R. (2007).

Socialiniai įgūdžiai būtina sudedamoji socialinės kompetencijos, socialinės rizikos šeimose, dalis. Pastebėta tendencija, kad kai tėvai neturi informacijos apie socialinius įgūdžius, būtent toks šeimos formavimo modelis persiduoda kitomis kartomis, kurios susiduria su šeimos krizėmis ir negeba išspręsti kylančias problemas. Šioms šeimoms teikiama socialinių darbuotojų pagalba. Kaip socialinės rizikos šeimų nariai ugdo socialinius įgūdžius Mažeikių rajone, nėra plačiai negrinėta. Todėl šis darbas turi naujumo aspektų, kaip mažai nagrinėta sritis.

Tyrimo problema (probleminiai klausimai): Socialinės rizikos šeimose nepakankamos galimybės formuotis socialiniams įgūdžiams dėl žinių ir patirties stokos. Tyrimo metu siekiama sužinoti socialinių įgūdžių ugdymo(si) galimybes socialinės rizikos šeimose. Individas, neturintis išsiugdęs socialinių įgūdžių negeba taikytis prie nuolatos kintančios aplinkos ar pasirinkti koksai gyvenimo būdas yra sveikas, neturi gebėjimo bendrauti ir spręsti konfliktus ir (ar) bendradarbiaudamas siekti bendrų tikslų visuomenėje (Gudžinskienė V. 2013). Todėl turi būti ieškoma pagalbos būdų, kurie padėtų tėvams ugdytis savo jau turimus asmeninius įgūdžius bei gebėti ugdyti vaikų. Tyrimo metu bus siekiama atsakyti: kokios problemos kyla socialinės rizikos šeimoms ugdant socialinius įgūdžius? Kokia pagalba reikalinga socialinės rizikos šeimų nariams formuojant socialinius įgūdžius? Kokios socialinės paslaugos teikiamos ugdant socialinius įgūdžius socialinės rizikos šeimose?

Tyrimo objektas: Socialinių įgūdžių ugdymo(si) galimybės socialinės rizikos šeimose.

Tyrimo tikslas: Atskleisti socialinių įgūdžių ugdymo(si) galimybes socialinės rizikos šeimose.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinės rizikos šeimų identifikavimą ir socialinių įgūdžių ugdymo(si) galimybes.
2. Identifikuoti įpročių ugdymo(si) priemones socialinės rizikos šeimose.
3. Nustatyti socialinių įgūdžių ugdymo(si) būdus ir galimybes socialinės rizikos šeimose.
4. Išskirti teikiamas socialines paslaugas ir jų rūšis socialinės rizikos šeimose.

Tyrimo metodika ir organizavimas: Tyrimo metu apklausti penki asmenys iš penkių socialinės rizikos šeimų, priklausantys Mažeikių rajono administracijos Reivyčių seniūnijai. Tyrimo duomenims analizuoti ir interpretuoti taikyta kokybinė turinio (content) analizė. Daugiau informacijos apie tyrimo metodiką ir organizavimą pateikta trečiame skyriuje.

Rezultatų naujumas, jų teorinis bei praktinis reikšmingumas: Apžvelgus atliktus tyrimus nustatyta, kad ši tema yra mažai nagrinėta Mažeikių rajone. Mažai informacijos kokias paslaugas teikia socialiniai darbuotojai socialinės rizikos šeimose ugdant socialinius įgūdžius. Gauti tyrimo rezultatai padėtų socialiniams darbuotojams orientuotis, kokia pagalba reikalingiausia socialinės rizikos šeimose formuojant socialinius įgūdžius.

[1] Socialinis pranešimas (http://www.socmin.lt/public/uploads/707_socpranesimas2012-2013.pdf) [žiūrėta 2014-05-22]