Prekinio kredito rizikos vertinimo modelis

Kiekvienai įmonėj tenka susidurti su įvairiomio veiklos rizikom, viena iš jų prekinio kredito rizika. Nors prekinį kreditą nagrinėjo Pridotkienė ir kiti autoriai, jų naudojamas modelis nėra pritaikytas konkrečiam ūkio sektoriui. Tačiau siekiant nustatyti ar įmonėj gresia nemokumas, verta naudoti modelį pritaikytą konkrečiam sektoriui.

Darbe nagrinėjamas darbo objektas – prekinio kredito rizikos vertinimo modelis.

Baigiamojo darbo tikslas – įmonių prekinio kredito rizikos vertinimo modelio sudarymas transporto šakos sektoriui.

Darbe keliami tokie uždaviniai:

1. Apibrėžti prekinio kredito rizikos sąvoką ir vertinimo principus;
2. Sudaryti prekinio kredito vertinimo modelį;
3. Sudaryti pasirinktų įmonių reitingavimą.

Prekinio kredito vertinimo modeliui vertinti pasirinkta reitingų sistema vertinant rodiklius balais. Vertinant įmonės kreditingumą vertinama atsižvelgiant į įmonės valdymą, padėtį rinkoje ir finansinius įmonės rodiklius, t.y. analizuojami įmonės finansiniai ir nefinansiniai rodikliai. Priklausomai nuo apskaičiuoto įmonės prekinio kredito rizikos balo, įmonėj priskiriamas kredito reitingas. Reitingo dėka analizuojamos įmonės palyginamos tarpusavyje.

Gauti rezultatai parodė, kad neužtenka vertinti tik finansinius rodiklius, būtina analizuoti ir įmonės nefinansinius rodiklius, kurie pakoreguoja bendrą įmonės reitingą. Iš pasirinktų analizuojamų įmonių keturios įmonės priskirtos į saugią zoną, trys įmonės į vidutinę zoną, dvi įmonės patenka ant ribos tarp vidutinės zonos ir nesaugios zonos, tai reiškia, kad įmonė gali nevykdyti savo įsipareigojimų ir viena įmonė priskirta į nesaugia zoną, tai reiškia, kad įmonėje fiksuojamas nemokumas.

Darbo apimtis –46 puslapiai.