Straipsnis: ekonomikos atvirumo rizikos vertinimas

12 psl. / 4586 žod.

Ištrauka

Įvadas

Pasaulinės ekonomikos nebūtų, jei valstybės veiktų viena nuo kitos nepriklausomai, tačiau, kaip žinoma, ištekliai Žemėje, yra riboti. Iš to seka ir tai, kad valstybės turimi ištekliai taip pat riboti ir siekiant juos panaudoti kaip galima efektyviau reikalingi valstybių tarpusavio ryšiai. Pasak J.Combes, P.Guillaumont. ir S.Poncet. (2001) į ekonomikos atvirumą galima žvelgti iš skirtingų perspektyvų, tačiau kaip teigia L. Dominte (2006), paprastai kai kalbama apie valstybės ekonomikos atvirumą – tai dažniausiai būna susiję su prekybos liberalizavimu. Pasak G.Cameron, J.Proudman. ir S.Redding. (1999), ekonomikos atvirumas – tai kliūčių sumažinimas prekių, paslaugų, gamybos veiksnių ir idėjų judėjimo apimtims. L.Dominte (2006) taip pat pabrėžia, kad ekonomikos atvirumas yra viena esminių sąlygų siekiant susikurti palankią situaciją tarptautinėse rinkose. Taigi galima teigti, kad ekonomikos atvirumas labiausiai susijęs su tarptautine prekyba. Tačiau jos elementai skirtingai veikia valstybėje vykstančius procesus ir todėl vieną jų (eksportą) labiau siekiama didinti, o kitą (importą) kaip galima mažinti. Nors dažniausiai siekiama minėtų tikslų atsižvelgiant į tariamai didesnę eksporto nei importo teikiamą naudą, neįvertinant to, kad abu minėti tarptautinės prekybos elementai yra susiję su rizika. Į riziką daugiau atsižvelgiama pasirenkant valstybės ekonomikos atvirumo laipsnį, kur įvertinami tiek atvirumo trūkumai, tiek privalumai.
Nepaisant to, jog ekonomikos atvirumas daugybės mokslininkų yra siejamas su didėjančiais ekonomikos augimo tempais, pasaulinės krizės fone imta kalbėti apie su tuo susijusios rizikos aktualumą. Straipsnio autoriai pastebėjo, jog ekonomikos atvirumo rizikos matavimo tema, nepaisant jos aktualomu, iki šiol nėra plačiai nagrinėjama mokslinėje literatūroje, mat kur kas didesnė dalis ekonomistų koncentruojasi ekonomikos atvirumo bei šalies ekonomikos augimo priklausomybės tyrimuose.
Lietuvos ekonomistai nuolat atkreipia dėmesį į šalies ekonomikos priklausomumą nuo tarptautinės prekybos apimčių, todėl, straipsnio autorių nuomone, būtų tikslinga įvertinti su ekonomikos atvirumu susijusią riziką Lietuvoje bei nustatyti kokie šalies ekonomikos sektoriai yra labiausiai paveikti ekonomikos atvirumo bei su tuo susijusios rizikos.
Tyrimo objektas: Lietuvos ekonomikos atvirumo rizika.
Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvos ekonomikos atvirumo riziką su ja susijusių rodiklių kontekste.
Suformuluotam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
- Atlikti ekonomikos atvirumo aspektų teorinę analizę.
- Teorinės analizės pagalba įvertinti ekonomikos atvirumo rizikos veiksnius.
- Išanalizuoti ekonomikos atvirumo indekso dinamiką Lietuvoje.
- Atlikti Herfindahl-Hirschman indekso dinamikos analizę ekonomikos atvirumo rizikos kontekste Lietuvoje.
- Išanalizuoti eksporto specializacijos rodiklio dinamiką nustatant skirtingų ekonomikos sektorių ekonomikos atvirumo riziką.
- Nustatyti ekonomikos atvirumo ir pasirinktų rodiklių tarpusavio sąryšį.
Tyrimo metodai – straipsnis parengtas sisteminės mokslinės literatūros analizės, statistinės informacijos analizavimo, grupavimo, lyginimo ir apibendrinimo ir rodiklių bei koreliacinės analizės metodais.


Reziumė

Autorius
maiguolida
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€2.93
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 7, 2013
Publikuotas
2012 m.
Apimtis
12 psl.

Susiję darbai

Ekonomikos atvirumo rizikos vertinimas

Ekonomika Prezentacija maiguolida
Uždaviniai ir metodai: Atlikti ekonomikos atvirumo aspektų teorinę analizę. Teorinės analizės pagalba įvertinti ekonomikos atvirumo rizikos veiksnius. Išanalizuoti ekonomikos atvirumo indekso dinamiką Lietuvoje....

Prekinio kredito rizikos vertinimo modelis

Ekonomika Diplominis darbas 2017 m. brigita99
Ilgai ir kruopščiai rašytas darbas apie prekinio kredito vertinimą ir riziką. Pagrindinis darbo tikslas buvo surasti ir sukurti savo modelį, kuris padėtų vertinti...

Kinijos ekonomika

Ekonomika Referatas 2016 m. guoba
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje įvyko didžiulių pokyčių, įskaitant pasaulinę finansų  krizę, augantį pasaulinės prekybos mastą, aštrėjančią konkurenciją tarptautinėse rinkose, politinius neramumus, technologinius pokyčius,...