Ūkio ekonomikos būklės kitimo tendencijų ir užimtumo sąryšio tyrimas: Lietuva ES kontekste

Darbo aktualumas. Pastaraisiais metais šalies ūkiui buvo būdingas didelis plėtros greitis: 2005 m. pridėtinės vertės palyginamosiomis kainomis sukurta 7,9 proc. daugiau nei prieš metus, 2006 m. metinis pokytis siekė 7,7 proc., o 2007 m. jis ūgtelėjo daugiau nei procentiniu punktu iki 8,9 proc. ir buvo vienas didžiausių tarp ES valstybių. Tačiau neišvengiamai ėmė ryškėti ekonomikos perspektyvų blogėjimo požymiai: sparčiai augo šalies bendroji skola (2007 m. pabaigoje sudarė per 72 proc. BVP); darbo našumas didėjo lėčiau nei darbo sąnaudos; aukštos nekilnojamojo turto kainos ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius stabdė tiesiogines užsienio investicijas; eksportas pagal plėtros tempą atsiliko nuo importo, o einamosios sąskaitos deficitas grėsmingai padidėjo, 2007 m. pirmąjį pusmetį jis pakilo iki beveik 18 proc. BVP. Todėl nepaisant ES struktūrinės paramos didėjimo, 2008 m. Lietuvos ūkio augimas kiekvieną ketvirtį buvo vis lėtesnis. Tendencijų lūžį lėmė eksportuotojų sunkumai, staigiai smukę lūkesčiai ir sparčiai mažėjantis bankų kreditavimo lygis. Šalies verslas susidūrė su naujais iššūkiais ne tik dėl vidinių priežasčių, bet ir dėl pasaulyje įsisiūbavusios finansų krizės, kuri apsunkino banko paskolų gavimą ir ėmė neigiamai veikti prekių ir paslaugų paklausą aplinkinėse rinkose (Lietuvos plėtros prioritetų...2009).
Makroekonominių rodiklių kaita rodo, kad Lietuvos ekonomika vis labiau atsigauna. Lietuvos ūkį palankiai veikia ne tik pagrindinių užsienio prekybos partnerių didėjantis aktyvumas, bet ir pradedanti atsigauti vidaus paklausa. Realusis BVP labiausiai auga dėl kylančios sukuriamos pridėtinės vertės pramonėje, tačiau pradeda stiprėti ir į vidaus paklausą orientuotos veiklos rūšys, tokios kaip statyba, prekyba, finansinis tarpininkavimas. Vidaus paklausa, o ypač privatusis vartojimas, atsigauna kiek labiau, nei manyta, todėl tikimasi palankesnės ekonominės raidos, nei prognozuota anksčiau: realusis BVP 2011 m. turėtų paaugti 5,6 proc., o 2012 m. – 4,8 proc. Sunkmečiu smukęs daugiau nei penktadaliu, Lietuvoje pradeda atsigauti realusis privatus vartojimas. Didesnės namų ūkių vartojimo išlaidos prisidėjo prie BVP augimo jau praėjusių metų pabaigoje, o turima informacija rodo, kad realusis privatus vartojimas didėja ir toliau. Didesnį nei prieš metus privatų vartojimą iš dalies lemia palankesni namų ūkių lūkesčiai, o artimiausioje ateityje jis didės ir dėl gerėsiančios padėties Lietuvos darbo rinkoje. Privačiam vartojimui augant daugiau, nei tikėtasi, numatoma palankesnė perspektyva visu prognozuojamuoju laikotarpiu: 2011 m. ir 2012 m. jis atitinkamai padidės 5,3 ir 4,8 proc.
Didėjant ūkio aktyvumui, palaipsniui gerėja padėtis darbo rinkoje. 2010 m. nedarbo lygis buvo aukštas, tačiau praėjusių metų antroje pusėje ėmė mažėti. Lietuvoje jau kurį laiką mažėja naujų bedarbių, o laisvų darbo vietų daugėja. Tam tikrose veiklose srityse, tokiose kaip informacija ir ryšiai, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, finansinė ir draudimo veikla, pradeda daugėti darbuotojų. Numatoma, kad atsigaunant ūkiui padėtis darbo rinkoje turėtų ir toliau gerėti, tačiau pastebėtina, kad įtakos turės ir darbo rinkos veiksmingumas. Padėtis darbo rinkoje gerės, jeigu darbo ieškantys žmonės gebės atitikti rinkos poreikius, turės ryžto keisti kvalifikaciją ir bus pasirengę imtis darbo tose šalies vietovėse, kuriose bus kuriamos darbo vietos. Jei darbo rinka bus mažiau veiksminga, padėtis gali būti blogesnė, nei šiuo metu numatoma.
2011 m. pradžioje metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo dėl bazės efekto, tačiau tebebuvo didesnė nei ES ir euro zonoje. Metinę infliaciją Lietuvoje daugiausia lemia didėjančios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos, kurių kaita glaudžiai siejasi su pasaulinių kainų tendencijomis. Su išorės veiksniais susijusios kainos didėja sparčiau, nei tikėtasi, todėl Lietuvoje numatoma ir didesnė vidutinė metinė infliacija: 2011 m. turėtų sudaryti 3,8 proc., 2012 m. – 3,9 proc. Vidaus paklausai tik pradedant atsigauti, jos spaudimo kainoms kol kas nėra, tačiau gali atsirasti vidaus paklausai sustiprėjus.
Mokslinė darbo problema. Analizuojant ūkio ekonominės būklės kitimo įtaką gyventojų užimtumui, šiame darbe atsakyta į šiuos klausimus: kaip kito ūkio struktūra nuo nepriklausomybės ir ūkio rodikliai analizuojamuoju laikotarpiu; kokia yra susidariusi situacija šalies gyventojų užimtumo srityje; kokia Lietuvos ūkio struktūra; kokie ryšiai egzistuoja tarp ūkio ekonominės būklės kitimo ir gyventojų užimtumo įvairiose ūkio šakose.
Tyrimo objektas: ūkio ekonominės būklės ir užimtumo sąryšis ES kontekste.
Darbo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir statistiškai pagrįsti ūkio ekonominės būklės kitimo tendencijas ir užimtumo sąryšį.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti Lietuvos ūkio ekonominės būklės kitimo tendencijas ir užimtumo teorines prielaidas;
2. Išanalizuoti ir palyginti ūkio kitimo tendencijų ir užimtumo rodiklius;
3. Pateikti ir išanalizuoti ūkio ekonominės būklės kitimo ir užimtumo sąryšio statistinį tyrimą;
Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: literatūros analizė, statistinių duomenų rinkimas ir analizė.
Analizės metodai: Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės, mokslinės – publicistinės literatūros lyginamoji analizė ir apibendrinimas, Lietuvos ūkio (ekonomikos) būklę, atspindinčių rodiklių, informacijos ir duomenų sisteminimas, regresinė koreliacija, grafinis duomenų ir jų ryšio atvaizdavimas.
Darbe keliamos hipotezės:
1. Didėjant bendrajam vidaus produktui (BVP) didėja užimtumas.
2. Didėjant valstybes skoloms mažėja užimtumas.
3. Didėjant tiesioginėms užsienio investicijoms, didėja užimtumas.
Darbo naujumas ir jo praktinė reikšmė.
Darbo naujumą apibūdina atlikta ūkio struktūros kitimo ir užimtumo sąryšio analizė, kurioje remtasi literatūros analize, lyginamąja analize, statistinių duomenų analize, anketavimu, kiekybinės duomenų analizės metodais. Neaptinkama tyrimų atliktų nustatant ryšį tarp ūkio struktūros kitimo ir gyventojų užimtumo. Darbo duomenys gali būti naudojami prognozuojant užimtumo sričių kitimą.
Darbo struktūra ir apimtis.
Darbą sudaro įvadas, du darbo skyriai, išvados ir literatūros sąrašas.
Pirmoje dalyje pateikiama Lietuvos ūkio (ekonomikos) ciklai, vystymosi etapai bei Lietuvos ūkio teorinės prielaidos. Taip pat apžvelgiamos gyventojų užimtumo teorinės nuostatos.
Antroje dalyje pateikiamas ūkio ekonominės būklės kitimo tendencijų ir užimtumo sąryšio statistinis tyrimas, remiantis statistikos duomenimis.