7-11 klasių moksleivių fizinis aktyvumas Kauno „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje

Žmonija greit priprato prie mokslo ir technikos pažangos teikiamo komforto. Paplito pasyvus gyvenimo būdas. Fizinės veiklos sumažėjimas turėjo ir turi neigiamas pasekmes vaikų fiziniam vystymuisi ir parengtumui (K.Kardelis, 1988; R.Naužemys, 2000).
Fizinio pasyvumo problema aktuali ne tik suaugusiems – ji svarbi visais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Ypatingai daug žalos tai padaro paauglystės amžiuje. Žmogaus kūnas plastiškiausias augimo ir intensyviausio brendimo laikotarpiu, tačiau tuo pačiu ir lengviausiai pažeidžiamas.
Vaikams, tik pradėjus lankyti mokyklą, jau varžoma jų judėjimo laisvė. Fizinę veiklą keičia protinė veikla. Augant ir pereinant iš klasės į klasę, pamokų ruoša tik ilgėja, nes mokymo krūvis kasmet tampa vis didesnis. Taigi, mokinių judėjimo aktyvumas palaipsniui mažėja. Negana to, mokiniai pasyviai praleidžia laisvalaikį. Dėl to formuojasi biologiniai sveikatos rizikos veiksniai, plinta elgesio rizikos veiksniai (ZaborskisA., ŽemaitienėN., ŠumskasL., 1996). Taip pat gali atsirasti nepasitenkinimas savo kūnu ir iššaukti depresiją, žemesnį savęs vertinimą, valgio sutrikimus bei žalingus įpročius. Noriai sportuojant, mažėja kai kurių rizikos veiksnių paplitimas, tačiau nereikia pamiršti, kad dėl paviršutiniškos motyvacijos sportuoti įmanoma įsitraukti į rizikos veiksnių grupes.
Vienas iš veiksnių skatinantis gerą savijautą yra fizinis aktyvumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, padeda išvengti nutukimo, mažina psichologinio streso požymius, stimuliuoja imuninę sistemą. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra viena iš būtinų sąlygų sveikų vaikų raidai, nes stiprina visus fizinio pajėgumo elementus: jėgą, ištvermę, greitumą, lankstumą, pusiausvyrą.
Mokykloje moksleiviai praleidžia nemažai laiko, todėl mokykla daro didelę įtaką jauno žmogaus vystymuisi. Nustatyta didžiulė fizinės, psichologinės ir socialinės mokyklos aplinkos įtaka jauno žmogaus savijautai, sveikatai, intelektiniam bei socialiniam vystymuisi. Moksleivių savijautai mokykloje didelės įtakos turi mokytojų pagalba, bendraklasių pripažinimas, mokyklinė veikla, įsitraukimas į socialinį mokyklos gyvenimą. Tačiau šiuolaikinė mokykla yra ir grėsminga vieta, kur pernelyg aukštireikalavimai sukuria nepalankią aplinką. Dėl to moksleiviai palaipsniui pasitraukia iš mokyklosveiklos, didėja rizikingos elgsenos - rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo - galimybė. Taigimokykla yra ta vieta, kur turėtų būti keliama daugybė jaunų žmonių sveikatos puoselėjimoklausimų, sprendžiamos moksleivių sveikatos ugdymo ir stiprinimo problemos (A.Zabroskis, 2005).
Mokinių sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas, skatinantis naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. Sveikata net 50 proc. priklauso nuo individo, jo gyvenimo įpročių, todėl formuojant naujus įgūdžius svarbu kryptingas švietimas, sveikatos mokymas.
Baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti 7-11 klasių mokinių fizinį aktyvumą ir jo sąsajas su požiūriu į fizinį aktyvumąKauno „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje.
Baigiamojo darbo objektas - Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos 7-11 klasių moksleiviai.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti fizinį aktyvumą lemiančius veiksnius.
2. Atlikti 7-11 klasių mokinių fizinio aktyvumo ir jo sąsajų su požiūriu į fizinį aktyvumą Kauno „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje tyrimą.
3. Nustatyti ir tinkamai interpretuoti gautus tyrimo duomenis, bei pateikti išsamius rezultatus.
Tyrimo hipotezė - Vyresnių mokinių fizinis aktyvumas yra mažesnis nei jaunesnių.