Humanitariniai mokslai / Literatūra

Antanas Škėma –XXa. vidurio rašytojas, katastrofinio modernizmo atstovas lietuvių literatūroje

0 atsiliepimų
Autorius:

Kontekstas: Antanas Garšva artimas autoriui, nes abu emigrantai, kūrėjai, dirbantys nemėgstamą darbą.

 

„Balta drobulė" - tai ir XX a. vidurio lietuvių, europiečių istorinės patirties dokumentas, ir to laikotarpio dvasinės katastrofos apiben­drinimas, ir modernaus žmogaus savijautos - vidinio suskilimo, vie­natvės, pastovių vertybių ilgesio - negailestingai atvira, skausminga išraiška. Tai ir romanas apie kūrėją ir kūrybą, ir romanas apie meilę; ir bene žymiausias XX a. lietuvių miestiškosios prozos kūrinys. (Romanas parašytas „sąmonės srauto“ forma ir yra priskiriamas XX a. vidurio katastrofų literatūrai,)

Antanas Garšva :

o   Tikras XXa. žmogus, pakėlęs didžiulį katastrofišką epochos krūvį. Emigranto padėtis neatitinka Garšvos dvasinio turinio ir interesų. Iš to kyla ironiškas santykis su pasauliu ir savimi. Tradicinės vertybės (humanistinė moralė, tėvynės meilė, religija) pralaimi, iškyla kitos dvasinės atramos: žmogiškoji savigarba, solidarumas su kenčiančiu, kūrybinis sąžiningumas, meilė. Škėmos žmogus ilgisi tiesos ir Dievo, bet nežinomos jėgos, nesuvokiamos kaltės yra nuo jų atskirtas.

o   Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva – emigrantas, it persodintas akacijos krūmas, sunkiai prigyjantis svečioje šalyje: tai Vakarų menininko tragedija, nes Niujorkas, vienas iš pasaulio megapolių, yra tarsi mašina (beje, kaip ir gamta), nuasmeninanti individą. Garšva tampa keltuvininku ir jaučiasi praradęs tapatybę, niekam neįdomus, nereikalingas, kaip koks Sisifas, dirbantis beprasmį darbą, nuolat ridenantis į kalną akmenį. Garšvos identitetą darbe paslepia keltuvininko uniforma, turinti numerį (skaičių) ir pirštinės, uždengiančios paveldėtą senelės žiedą, menantį 1863 m. sukilimą, - žmogus tampa skaičiumi, uniforma, bet ne individu. Individualybės praradimas Garšvai yra didžiausia tragedija.

o   Garšva – ir poetas. Kūryba jį gelbsti nuo rutinos ir aplinkos gniuždymo. Garšva tiki, kad kūryba gelbsti ir nuo mirties, ir daro žmogų žmogumi. Romano pabaigoje Garšva atranda, kad gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas, ir atsisako minties būtinai įrėžti savo vardą literatūros istorijoje.

o   Garšva jaučiasi esąs absurdo žmogus, skaudžiai junta gyvenimo beprasmybę ir savo padėties tragizmą, nes absurdą, kaip ir filosofas bei rašytojas Albertas Kamiu (Camus), suvokia sąmoningai. Gyvenimo absurdą Garšva siekia įveikti panieka ir ironija.

o   Garšva jaučiasi esąs nevykėlis. Liga apverčia jo gyvenimą aukštyn kojom, paaštrėja kaltės jausmas, katastrofos nuojautos daro gyvenimą neįmanomą.

o   Antanas Garšva yra protagonistas.

o   Antanas Garšva serga neurastenija, skaudžiai išgyvena, kadangi dirba monotonišką ir nemėgstamą darbą. Jis jaučiasi nelaimingas, nes dėl ligos negali sukurti tobulo eilėraščio. Taip pat Garšva skausmingai aukojasi atstumdamas savo mylimąją Eleną.

 

Apie kūrybą:

Eilėraščiais Garšva ne tik aistringai siekia save išreikšti, kad įveiktų mirtį ir paliktų pėdsaką literatūros istorijoje, bet ir grumiasi su pasaulio banalybe, pasaulio absurdu.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
2098 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Jurgis Savickis –XX a.3 deš. moderniosios lietuvių literatūros atstovas,ekspresionistas, Vakarų kultūros žmogus
Konspektas Jurgis Savickis –XX a.3 deš. moderniosios lietuvių literatūros atstovas,ekspresionistas, Vakarų kultūros žmogus

Rašytojas gyvenimą vaizduoja kaip teatrą,kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį. Vaizduojamas pasaulis yra žiaurus ir [...]

Krikščioniškoji etika Lietuvos Literatūroje (Antanas Škėma ir kt.)
Rašinys Krikščioniškoji etika Lietuvos Literatūroje (Antanas Škėma ir kt.)

Krikščionybės ir etikos ryšį pabrėžia ne tik pačiai krikščioniškajai tradicijai prisklausantys autoriai, bet ir šią [...]

Asmens ir jo likimo išbandymas katastrofų laikotarpio literatūroje (Antanas Škėma, Salomėja Nėris, Balys Sruoga)
Rašinys Asmens ir jo likimo išbandymas katastrofų laikotarpio literatūroje (Antanas Škėma, Salomėja Nėris, Balys Sruoga)

  XX-ojo amžiaus vidurio literatūra, kaip ir žmonijos istorinė patirtis, yra ypatinga. Kilus Antrajam pasauliniam [...]

Individo ir visuomenės santykis lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Henrikas Radauskas, Antanas Škėma)
Rašinys Individo ir visuomenės santykis lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Henrikas Radauskas, Antanas Škėma)

„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ individą apibūdina kaip atskirą žmogų, asmenį. Su kitais žmonėmis jį sieja [...]

Darbas lietuvių literatūroje (K. Donelatis, B. Sruoga, A. Škėma)
Rašinys Darbas lietuvių literatūroje (K. Donelatis, B. Sruoga, A. Škėma)

„Laimė atitenka tam, kuris daug dirba“,- sakė italų renesanso tapytojas, poetas Leonardas da Vinčis. Darbas [...]

Literatūra – vienas iš būdų pažinti istoriją.  Kokią patirtį atskleidžia lietuvių rašytojų kūriniai?
Rašinys Literatūra – vienas iš būdų pažinti istoriją. Kokią patirtį atskleidžia lietuvių rašytojų kūriniai?

Literatūra – tai tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija, kuri [...]

Lietuvos okupacija, išeivio lemtis lietuvių literatūroje (A. Škėma ir kiti)
Rašinys Lietuvos okupacija, išeivio lemtis lietuvių literatūroje (A. Škėma ir kiti)

XX a. vidurio katastrofos suskaidė Lietuvos kultūrą – reikšminga jos dalis plėtojosi svetimose žemėse atsiverdama [...]

20 amžiaus egzistencinė būsena lietuvių literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga ir B. Krivickas)
Rašinys 20 amžiaus egzistencinė būsena lietuvių literatūroje (A. Škėma, B. Sruoga ir B. Krivickas)

Individo egzistencija skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis [...]

Lietuvos okupacija, išeivio lemtis literatūroje (A. Škėma)
Rašinys Lietuvos okupacija, išeivio lemtis literatūroje (A. Škėma)

XX a. vidurio katastrofos suskaidė Lietuvos kultūrą – reikšminga jos dalis plėtojosi svetimose žemėse atsiverdama [...]

Mylimosios paveikslas lietuvių literatūroje (J. Biliūnas, V. Mykolaitis–Putinas, A. Škėma)
Rašinys Mylimosios paveikslas lietuvių literatūroje (J. Biliūnas, V. Mykolaitis–Putinas, A. Škėma)

Meilė ir pagarba moteriai yra žadinusi ne vieno garsaus Lietuvos rašytojo ir poeto vaizduotę, lemtingai [...]

Romantizmo atstovų išaukštinamos idėjos lietuvių literatūroje
Rašinys Romantizmo atstovų išaukštinamos idėjos lietuvių literatūroje

Romantizmas – tai Vakarų Europoje, XVIII – XIX amžiais susiformavusi literatūros ir meno kryptis, kuri [...]

Kaip šiuolaikiniai rašytojai keičia ir atgaivina kalbą? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais
Rašinys Kaip šiuolaikiniai rašytojai keičia ir atgaivina kalbą? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Pirmiausia, manau, kad tikslinga būtų aptarti, kokia kalba buvo praeityje. Be abejonės visi žinome Kristijono [...]