Moterų socialinių garantijų darbo teisėje analizė

Temos aktualumas. Apie moterų teises tarptautiniu lygiu prabilta pakankamai vėlai. 1968 m. Teherane buvo surengta pirmoji Jungtinių Tautų (JT) konferencija moterų teisių klausimu. Nuo tada moterų teisių klausimai pradėti gvildenti daug detaliau ir atsakingiau.1979 m. buvo priimta JT konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination Against Women), populiariai vadinama “Moterų konvencija”. Priėmus konvenciją JT įkūrė specialų komitetą moterų diskriminavimo eliminavimui (Committee on the Elimination of Discrimination Against Women - CEDAW), kuris prižiūri konvencijos įgyvendinimą. Konvencijos 1 str. numato jog „moterų diskriminacija“ reiškia skirtumų, išimčių ar apribojimų darymą lyties pagrindu siekiant varžyti ar panaikinti pripažintas moterų teises ir pagrindines laisves nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar kurioje nors kitoje srityje, neleisti jomis naudotis ar jas įgyvendinti lygiomis teisėmis su vyrais.“ Konvencijos 12 str. 2 dalis, pripažindamas būtinybę užtikrinti moterų, kaip silpnesniosios lyties atstovių, teisę į tam tikras garantijas, nėštumo, gimdymo ir pogimdyviniu metu, skelbia: „valstybės dalyvės garantuoja moterims atitinkamą aptarnavimą nėstumo, gimdymo ir pogimdyviniu metu įsipareigodamos teikti, kai reikia nemokamas paslaugas, taip pat atitinkamą maistą nėšrumo ir maitinimo metu“.Pažymėtina, jog Europos Sąjungoje lyčių lygiateisiškumo principas jeu seniai pripažįstamas kertiniu principu, o tam tikrų garantijų tik moterims suteikimas – vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos siekių. Europos Sąjungos valstybių narių teisėje moterų socialinėms garantijoms taip pat skiriama didelė apsauga. Antai Austrijoje 1979 m. buvo papildytas įstatymas dėl dirbančių motinų apsaugos. Šiame įstatyme yra numatyti tam tikri apribojimai ar, kai kuriais atvejais, visiškas draudimas dirbti nėščioms moterims ar kūdikį auginančioms motinoms ir taip pat yra numatyta teisė gauti darbdavio mokamas išmokas. Minėtame įstatyme yra sustiprinta moterų apsauga nuo atleidimo iš darbo prieš ir po gimdymo. Ispanijoje yra tam tikromis įstatyminėmis priemonėmis remiamos lygios moterų ir vyrų teisės įsidarbinant, kompanijos yra skatinamos samdyti moteris, tuo pat metu saugant motinystei palankias sąlygas. 1998 metų karališkuoju dekretu pripažįstama dirbančių ne visu etatu teisė į motinystės privilegijas. Kad darbdaviai nevertintų motinystės kaip kliūties kompanijos darbui, yra nustatytų lengvatų, skatinančių sudaryti sutartis dėl darbuotojų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, pavadavimo. Viena tokių lengvatų yra vadinama “nulinėmis išlaidomis”: kompanijos, kurios samdo darbuotojus, pavaduojančius tuos, kurie yra išėję motinystės ar įvaikinimo atostogų, yra atleidžiamos nuo darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos dalies. Kaimyninės Suomijos įstatymo dėl moterų ir vyrų lygiateisiškumo 9 skyriaus 1 poskyris nustato, kad ypatinga moterų apsauga dėl nėštumo ar gimdymo nėra diskriminacinė. Vokietijos Motinystės apsaugos įstatyme numatytos specialios normos, dvisiškai raudžiančios dirbti pirmąsias aštuonias savaites po vaiko gimimo. Šis draudimas yra pratęsiamas iki 12 savaičių, kai iš karto gimsta keli vaikai arba neišnešiotas kūdikis. Kaip pamatysime vėliau, Lietuvoje toks draudimas nėra nustatytas. Nagrinėjama tema aktuali tiek praktiniu, tiek ir teoriniais aspektais, nes būtinybė tinkamai ir atsakingai reglamentuoti moterų socialines garantijas dažnai susijusi ne tik su galima žala moters, bet ir jos kūdikio sveikatai. Tuo tarpu praktikoje, vis dar pasitaiko atvejų, kai darbdavys ne tik, kad netinkamai suvokia ir taiko moterims socialines garantijas nustatančius įstatymus, bet ir siekia piktnaudžiauti ar net diskriminuoti moterį dėl jos nėštumo ar sudėtingos pogimdyvinės būsenos. Tyrimo objektas. Moterų socialinės garantijos darbo eisėje.Tyrimo dalykas. Europos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, taip pat aštesnės instancijos administracinių teismų praktika nagrinėjamos temos kontekste, taip pat moterš socialines garantijas reglamentuojantys norminiai teisės aktai..Tyrimo tikslas. Darbo tikslas yra aptarti išimtinai moterims taikomas socialines garantijas darbo teisėje, taip pat tam tikroms moterų grupėms (nėščiosioms, neseniai gimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims) taikomas socialines garantijas. Tyrimo uždaviniai:o aptarti pagrindinius lyčių lygiateisiškumo darbo teisėje aspektus;o tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais aptarti išimtinai nėščioms moterims taikomą garantiją – draudimą atleisti nėščia moterį iš darbo pagal DK 132 str.;o išskirti socialines garantijas, taikomas tik nėščioms, neseniai gimdžiusioms arba krūtimi maitinančioms moterims.Tyrimo metodai:Tyrimas atliktas taikant lingvistinį, sisteminį, teleologinį bei precedentinį metodus.Tyrimo šaltiniai. Tiriant kursinio darbo dalyką ir siekiant darbo tikslo analizuojama Europos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei kitų aukštesnės instancijos (apygardų) teismų praktika. Darbe taip pat remiamasi įstatymais bei specialiais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais moterims taikomas socialines garantijas. Mokslinės literatūros lygmenyje nagrinėjama Lietuvos autorių specialioji teisinė literatūra.Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, kurių antroji suskirstyta į skyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados bei panaudotos literatūros sąrašas.