Smurtas prieš vaikus šeimoje ir pagalbos būdai Lietuvoje

Smurtas, ko gero, visada buvo dalis žmogiškosios patirties. Jo poveikis gali būti matomas įvairiausiose formose, įvairiose pasaulio dalyse. Kasmet daugiau nei milijonas žmonių praranda gyvybę, o dar daugiau kenčia nuo įvairiausių sužalojimų sukeltų dėl tarpasmeninio ar grupinio smurto bei savęs žalojimo. Todėl smurtas užima vietą tarp vienų iš pirmaujančių mirties priežasčių pasauliniu mastu tarp 14 – 55 metų žmonių.

Šiomis dienomis yra ypatingai plačiai paplitęs smurtas prieš vaikus šeimoje, kuris pripažįstamas kaip viena iš rimčiausių socialinių bei medicininių problemų pasaulyje, būdingų net išsivysčiusioms šalims. Įvairūs tyrimai pateikia šokiruojančių faktų – daugelis vaikų ankstyvajame amžiuje dažnai patiria pačių jiems artimiausių žmonių smurtą. „JAV smurtą šeimose patiria 44 iš 1000 vaikų per metus, tuo tarpu kiti šaltiniai teigia, kad JAV šeimose 94% 1 – 4 metų vaikų, 2000m. tyrimo duomenimis, buvo auklėjami juos mušant ar tampant už ausų, Anglijoje – net 97%, Rumunijoje 2002m. – 84% vaikų.“(J. Labanauskienė, B.Siaurusaitis 2008m.). Susirūpinimas šia problema nuolatos auga ir apie ją kalbama vis plačiau ir plačiau, tačiau iki šiol vaikai iš šeimų, kuriose yra pastebimi tokio smurto atvejai, dažnai lieka nematomomis aukomis.

Ši problema nėra nauja šiuolaikinėje visuomenėje, ji buvo opi jau nuo seniausių laikų, tačiau apie ją buvo nutylima. Šiandien laikraščiai mirga nuo tokių antraščių kaip „Pirmadienį dieną Vilniuje į ligoninę pateko sumuštas kūdikis. Pirminiais duomenimis, mergaitę galėjo sužaloti jos tėvas“[1] arba „Prie lopšelio-darželio Ukmergėje neblaivus vyras sumušė du vaikus“.[2]Džiugu, kad apie šią problemą kalbama, bet norėtųsi daugiau iniciatyvos iš žmonių, bandant kovoti su ja.

Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, žmogaus nepriežiūrą (R. Povilaitis, J. Valiukevičiūtė 2006m.). Priežastys, turinčios įtakos prievartos naudojimui šeimoje, yra įvairios: psichologinės – išdidumas (savigarbos, savimeilės, savivokos, orumo bei nepažeistos garbės išsaugojimo jausmas), pyktis dėl tariamos aukos paniekos (pyktis, kuris pateisina kerštą), pripažinimo troškimas, siekis pažeminti ar įžeisti, patyčios, bei socialinės – santykinis skurdas bei nedarbas. (Gilligan J., 2002m.)

Smurto pasėkmės vaikui būna ypatingai skaudžios – gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, kas sąlygoja jų nedarbingumą bei neigiamai įtakoja jų gebėjimą vykdyti tiek šeimos, tiek visuomenės pareigas, gali sukelti polinkį savižudybei bei asmenybės degradacijai (priklausomybė alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms) ir kt.

Šeimos, kuriose yra naudojamas smurtas, paliečia visą paslaugų sistemą ir gyvena kiekvienoje bendruomenėje. Vaikus iš tokių šeimų galime pastebėti mokyklose, dienos centruose, sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų socialinės apsaugos sistemoje ir kitose sferose.

[1] Vilniuje sumuštas kūdikis 2010-05-18 [žiūrėta 2010m. gegužės 19d.]. Prieigą per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/crime/vilniuje-sumustas-kudikis.d?id=32422425

[2] Prie lopšelio-darželio Ukmergėje neblaivus vyras sumušė du vaikus 2010-05-31 [žiūrėta 2010m. gegužės 31d.]. Prieigą per internetą: http://www.lrytas.lt/-12752959111273451616-prie-lop%C5%A1elio-dar%C5%BEelio-ukmerg%C4%97je-neblaivus-vyras-sumu%C5%A1%C4%97-du-vaikus.htm