Interaktyvių mokymosi priemonių analizė ir panaudojimas mokymosi procese

Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvieną dieną yra sukuriamos naujos įvairiausios paskirties technologijos, kurių pagrindinis tikslas yra patenkinti beribius vartotojų poreikius, palengvinti jų darbą, paįvairinti gyvenimo būdą ar tiesiog skatinti tobulėti. Vienas iš faktorių, į kurį yra atsižvelgiama, kuriant pastarosios srities įrenginius, būtų interaktyvumas. Mokslininkai tyrinėja interaktyvumą kaip vartotojų dalyvavimą, komunikaciją bei turinio kontrolę. Taip pat į šią sąvoką galima žiūrėti kaip į dvipusio arba daugiapusio grįžtamojo ryšio indikatorių. Daugelis šiuolaikinių mokymo priemonių pasižymi naujos kartos galimybe – interaktyviai perduoti informaciją vartotojams. Vadinasi, jie gali būti ne tik pasyvūs, bet ir aktyvūs informacijos priėmėjai. Todėl nenuostabu, jog didelis dėmesys šiuo metu yra skiriamas išmanių ir interaktyvių įrenginių gamybai, kurie padeda vartotojams ne tik efektyviau dirbti, daugiau domėtis, bet ir palaipsniui gilinti turimas žinias, įgūdžius bei, žinoma, tobulėti.

Technologijos kaip virusas, vos tik pasirodžius naujam produktui, visi staigiai pradeda jį pirkti. O atsiradus geriems atsiliepimams, tas įrenginys neabejotinai tampa masine preke. Ne išimtis yra ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, kuris jau yra įsigijęs keletą interaktyviųjų lentų komplektų SMART board bei WACOM firmos LCD planšečių. Tačiau čia galima įžvelgti vieną labai didelę problemą – ugdymo procese jomis niekas nesinaudoja. Dar neteko matyti, jog kuris dėstytojas ar studentas paskaitos, seminaro ar kito užsiėmimo metu naudotųsi šių technologijų teikiamais privalumais. Nors abi minėtosios interaktyvios mokymo priemonės turi tą pačią paskirtį, tačiau galima rasti ir nemažai skirtumų.

Taigi šio kursinio darbo tikslas yra palyginti abiejų interaktyvių mokymo priemonių funkcionalumą. Siekta išsiaiškinti interaktyvių technologijų teikiamą naudą ir pritaikymo sritis. Taip pat siekta išanalizuoti interaktyvių SMART ir WACOM produktų savybes bei juos kartu palyginti.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti interaktyvių mokymosi priemonių sąvoką;

2. Išsiaiškinti dviejų nagrinėjamų įrenginių panaudojimo galimybes;

3. Įvardinti stipriasias ir silpnasias interaktyvių technologijų puses;

4. Išanalizuoti nagrinėjamų interaktyvių produktų skirtumus.

Rašant šį kursinį darbą buvo naudota mokslinės literatūros šaltinių ir įvairių užsienio autorių darbų analizė, jos sisteminimas ir apibendrinimas. Pagrindiniai literatūros šaltiniai yra įvairūs moksliniai straipsniai iš EBSCO duomenų bazės, keletas moksliniuose žurnaluose publikuotų darbų bei kiti šaltiniai. Būtent literatūros šaltinių paieška buvo didžiausias sunkumas, atliekant šį darbą, nes visą reikiamą medžiagą buvo galima rasti tik internete. Nėra jokių knygų, publikuotų šia tema.

Kursinį darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame apibrėžiama interaktyvių mokymosi priemonių sąvoka, supažindinama su šio darbo tyrimo objektais bei pateikiami jų veikimo principai. Antrajame skyriuje nagrinėjamos įvairios interaktyvių įrenginių taikymo sritys ir jų teikiama nauda. Trečią skyrių sudaro du svarbūs poskyriai. Pirmajame aptariami interaktyvių mokymo priemonių privalumai ir trūkumai, o antrame – išanalizavus stipriasias ir silpnasias įrenginių puses, pateikiamas abiejų technologijų palyginimas. Galiausiai, paskutiniame ketvirtajame skyriuje yra pateikiama dešimt kritiškai žvelgiančio autoriaus minčių į interaktyvias mokymo priemones.