Reikalavimo pateikti bendrosios išvežimo deklaracijos duomenis įtakos verslui analizė

Tarp šalių vykstant prekių mainams, dideli kiekiai krovinių turi būti kontroliuojami. Importas ir eksportas įtakoja prekybos balansą. Lietuvos banko (2013) apžvalgoje nurodoma, kad dėl perviršintų paslaugų ir einamųjų pervedimų balansų bei sumažėjusio užsienio prekybos ir pajamų deficito, 2013 metų paskutinįjį ketvirtį susidarė 732,1 mln. litų šalies einamosios sąskaitos perteklius.

Įstojimas į Europos Sąjungą 2004 metais, LR įstojimas į Šengeno zoną 2007 metais ir kiti įvykiai nuolat spartina tarptautinės prekybos augimą, todėl į šalį vis daugiau įvežama ir iš jos išvežama prekių. Augant prekybai, auga ir apyvartos (žr. 1 priedą). Kalbant apie tarptautinę prekybą, galima pastebėti, kad tai yra sudėtingas socialinės ekonominės raidos reiškinys, kuris pasižymi dinamika, kuri reiškiasi daugialypiais pokyčiais, veikiamais globalizacijos, žiniomis, technologijomis, įstojimu į ES ir pan. (Burinskienė A., 2009). Jungtinių Tautų Organizacija tarptautinę prekybą apibrėžė kaip tarptautinį prekių pirkimą ir pardavimą (JTO). Augant tarptautinės prekybos apimtims, didėja kontrabandos ir saugumo praradimo rizika, todėl būtinas eksporto deklaracijos užpildymas, kuriuo yra kontroliuojama sauga ir saugumas bei šalies biudžeto lygis per mokesčius valstybei. Viskas vyksta per tokią procedūrą – deklaracijos pateikimas – priėmimas – rizikos analizė – patikra. Kadangi, prekyba yra vienas iš tų variklių, kurie padeda atsigauti ekonomikoms, pakelti šalies ūkį bei užtikrinti kuriamą pridėtinę vertę, naudą visuomenei, įmonei bei valstybei, o prekiaujant tarptautiniu mastu, kiekvienas subjektas: juridinis asmuo ir fizinis asmuo, susiduria su prekių gabenimo sunkumais: kalbiniai skirtumai, kultūriniai skirtumai, valiutų kursai, palūkanų normos bei muitų mokesčiai, o prie jų dar ir eksporto deklaracijos pateikimas. Būtent dėl šių veiksnių įtakos tarptautinei prekybai, atsižvelgiant į pastarosios svarbą, ir į nuolat besikeičiančius veiksnius, ypač svarbu paanalizuoti LR muitinės politiką, kuri yra suderinta su ES politika bei bendrosios eksporto deklaracijos išvežimo įtaka verslui.

Tyrimo problema. Nepakankamai nagrinėta tarptautinės prekybos bendrosios išvežimo deklaracijos duomenų pateikimo muitinės sistemoje įtaka verslui.

Kursinio projekto tyrimo objektas. Bendrosios išvežimo deklaracijos duomenų pateikimo įtaka verslui

Kursinio projekto tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir nustatyti kaip reikalavimas pateikti bendrosios išvežimo deklaracijos duomenis įtakoja verslą.

Kursinio daro tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti tarptautinės prekybos ir LR muitinės aspektus;
2. Nustatyti prekių gabenimo iš ES ypatumus;
3. Nustatyti ir išanalizuoti bendrosios deklaracijos pateikimo ypatumus;
4. Atlikti ekspertinį vertinimą ir įvertinti bendrosios išvežimo pateikimo įtaką verslui.

Kursinio tyrimo metodai. Darbe buvo naudojami teoriniai ir empiriniai metodai: mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų analizės, ekspertinio vertinimo, lyginamosios analizės, teorijos perfrazavimo ir susisteminimo metodai.

Darbą sudaro: įvadas, 2 skyriai, 5 poskyriai, 4 lentelės, 9 paveikslai, 9 formulės, literatūra, išvados ir priedai.