Studentų fizinio aktyvumo didinimas. Fizinio aktyvumo programa.

Fizinis aktyvumas – tai bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Jis gali
reikštis penkiose žmogaus gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinėje, namų ruošos, transporto, sporto.
Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas – tai bet kokia fizinio aktyvumo forma, kuri lavina funkcinius
gebėjimus ir teikia naudos sveikatai, nesukeldama jai pavojaus ar žalos.
Sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą tiksliau nusako:
1. fizinio krūvio dažnumas (mažiausiai 3 kartai per savaitę);
2. fizinio krūvio intensyvumas (būtina apie 40 – 50 proc. padidinti širdies susitraukimų dažnį ir
kvėpavimą lyginant su ramybės būkle bei padidinti prakaitavimą);
3. fizinio krūvio trukmė (vienai treniruotei būtina skirti ne mažiau 20 – 30 minučių);
4. fizinio krūvio rūšis ar veiklos pobūdis (greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas,
irstymasis valtimi, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas ristele,
krepšinis ar futbolas) [1].
Fizinis aktyvumas laisvalaikio metu įgauna vis didesnę reikšmę, kadangi sunkaus fizinio darbo
pramonėje, žemės ūkyje, statybose ir kitur mažėja. Per šešioliką metų, nuo 1994 m. iki 2010 m., vyrų
ir moterų, kurie mankštinasi bent keturis kartus per savaitę, dalis šiek tiek padidėjo: vyrų nuo 16 proc.
iki 29 proc., o moterų nuo 13 proc. iki 28 proc. Viena iš fizinio aktyvumo didinimo priemonių – ėjimas
į darbą pėsčiomis ir atgal. Nuo 1994 m. iki 2010 m. bent 30 min einančių į darbą ir grįžtančių atgal
pėsčiomis, sumažėjo (vyrų nuo 29 proc., iki 18 proc., moterų nuo 27 proc. iki 23 proc.) [2].
Du kartus per savaitę taip, kad padažnėtų kvėpavimas ir suprakaituotų, suaugusių Lietuvos
žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 1998 m. ir 2002 m. Lietuvoje mankštinosi tik 37 proc. 15 –
24 metų žmonių, o tuo tarpu Suomijoje šioje amžiaus grupėje – 65 proc. 25 – 34 metų žmonių grupėje
tik 30 proc. žmonių mankštinosi du kartus per savaitę, o Suomijoje – 60 proc. [3].