Asmeninės laimės paieškos lietuvių literatūroje

2 psl. / 629 žod.

Ištrauka

Žmogus nuolatos ieško pilnatvės ir laimės, nes vidiniai imperatyvai ir siekiai įgalina pasaulį suvokti kaip daugiabriaunę erdvę, kurioje kiekvienas turi įprasminti savo gyvenimą. Tie autentiški ieškojimai – tai daugelio literatūros kūrinių dominantė. Laimės ir katarsio paieškų paženklinta ir lietuvių - Hendriko Radausko, Vinco Mykolaičio – Putino ir Jono Aisčio kūryba. Hendriko Radausko lyrikoje grožis yra didžiausia vertybė, nes jis suteikia žmogui pilnatvę ir dvasinį pasitenkinimą. Eilėraštyje „Vakaras“ vaizduojamas tobulo vakaro vaizdus, kuris įkvepia lyrinį subjektą: „Vakaras. Nereikia nieko,/ Tik sėdėti ir žiūrėt“. Gęstančios dienos grožis sąlygoja meditatyvias kambančiojo pajautas – jis jaučia amžinąją gyvybę ir gamtos vitališkumą. Lyrinis subjektas laimingas, nes gali suvokti žemiškojo pasaulio didingumą, kuris stipresnis net už žmogaus būties lūžį – mirtį: „Ir jau nieko nenorėti,/ Nieko, nieko, net mirties.“


Reziumė

Autorius
kornelija23
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 22, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai