Lietuvos pristatymas pasauliui Renesanso epochos Lietuvos literatūroje
Daugybę amžių Lietuva nepalaikė jokių ryšių su savo kaimynėmis ir buvo beveik nežinoma to meto Europai. Dėl to buvo manoma, kad mūsų šalis – neišsilavinusių barbarų ir stabmeldžių pagonių kraštas. Tačiau XVI amžiuje, senajame žemyne paplitus Renesanso epochos idėjoms, pasklido žinia ir apie didingąją Lietuvą. Tai savo kūriniais įtakojo Mikalojus Husovianas, Martynas Mažvydas ir Jonas Radvanas. Šių vyrų dėka LDK iškyla ne kaip pusiau laukinis, pelkėtas ir nederlingas kraštas, o kaip galinga ir turtinga šalis.
|
Darbo tipas:
|
Dalykas:
|
|
Apimtis:
618 žodžiai (-ų)
|
Lygis:
Universitetas
|
Turinys
- Pirmasis pasauliui paskleidė žinią apie Lietuvos didybe – Mikalojus Husovianas. Šis kūrybingas žmogus padarė neišdildodmą įspūdį to meto visuomenei lotyniškai aprašęs lietuviškos stumbro medžioklės ypatumus kūrinyje ,,Giesmė apie stumbrą“.
- Nuomone, kad lietuviai neišsilavinę stabmeldžiai paneigia ir reformacijos judėjimo atstovas Martynas Mažvydas. Jis 1547 metais išleido pirmąją lietuvišką knygą ,,Katekizmas“. Tai religinio turinio knygelė, mokinanti skaityti ir melstis.
- To meto Europoje buvo madinga literatūros kūriniais išaukštinti savo kraštą ir jo vadovus. Rašytojai savo kūriniais sukurdavo idealaus ir bebaimio valdovo portretą, kuriam jokios kliūtys negali sutrugdyti. Tai buvo geriausias būdas pasaulį supažindinti su savo šalimi ir iškelti jos vertę. Ne išimtis ir Lietuva. XVI amžiaus pabaigoje Jonas Radvanas sukūrė herojinę poemą ,,Radviliada“.
Skaitytojų atsiliepimai
Jums gali būti aktualu
Renesansas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekė XVIa. Kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje, reiškėsi panašiomis idėjomis.
Renanso atsiradimą XV amžiuje lėmė pakitęs žmonių pasaulio suvokimas. Keitėsi žmonių vertybės, nes jie norėjo [...]
1. Apžvelgsime Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų literatūrą, remdamiesi istoriniu kontekstu. 2. Gilinsime gebėjimą tikslingai skaityti [...]
„Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre“, – pasakė garsus rusų kilmės režisierius ir [...]
Lietuvių kalvos potemė įvertinta 10. Kiekviena šalis turi unikalius, tik jai vienai būdingus kultūros reiškinių bruožus [...]
Kiekviena epocha yra kuo nors ypatinga, turinti savitų bruožų, įdomių visuomenės bei kultūros veikėjų. Šiuolaikiniam [...]
Literatūra laikoma viena iš meno rūšių, bet literatūrą kaip meną apibrėžti sunku, nes ne visada [...]
Maironio, S. Nėries bei Justino Marcinkevičiaus dauguma eilėraščių virto dainomis, nes būtent šie poetai sugebėjo [...]
Karai žmoniją lydi nuo pat evoliucijos pradžios. Per tą laiką keitėsi karybos formos, tikslai ir [...]
Jau nuo XIX amžiaus sklandė legendos apie europiečius kalbininkus, kurie savo studentams, panorusiems išgirsti, kaip [...]
Karas išlieka amžiams žmonių gyvenimuose – jį užfiksuoja ne tik įvairios bylos, straipsniai, nuotraukos ar [...]
Dažnai sakoma, kad dabartinis jaunimas pasaulį suvokia primityviai, neturi vertybių sistemos, nebejaučia artimo ryšio su [...]
Kiekviena šalis turi unikalius, tik jai vienai būdingus kultūros reiškinių bruožus, susiformavusius per visą jos [...]
Nuo senų laikų žmonės kūrė: rašė knygas, režisavo filmus, statydavo spektaklius. Tokie užsiėmimai teikdavo laimę [...]
Ne vienas žymus XIX a. pab. – XX a. pab. Lietuvių rašytojas bandė įprasminti [...]