Kaip vaizduojama gamta lietuvių literatūroje?

Kas tai yra – gamta? Pasak Johano Volfgango Gėtės „Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.“ Ir iš tiesų, gamta tai viskas kas yra aplinkui ir gyva. Tai viskas, kas mus supa aplinkui: įvairiausi augalai, gyvūnai, medžiai, žolė ir visa kita. Tai visa mus supanti aplinka, kuri mums padeda daugelyje aspektų. Ji padeda mums pailsėti nuo šiuolaikinio gyvenimo keliamų stresų ir įtampų, ji padeda mums tausoti savo jėgas ir stiprinti savo imunitetą, padeda išgyventi sunkius gyvenimo tarpsnius. Gamta nuo pat senovės buvo garbinama, tausojama ir mylima tiek mūsų, tiek mūsų senolių. Štai kodėl šiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjie ketinu šnekėti apie tai, kaip vaizduojama gamta lietuvių literatūroje. Savo mintis ir teiginius pagrysiu konkrečiais lietuvių rašytojų sukurtais kūriniais.

ĮžangaPrisistatymas. Mano kalbėjimo tikslas yra atskleisti tai, kaip gamta yra vaizduojama lietuvių literatūros kūriniuose ir kokia to vaizdavimo prasmė bei reikšmė kiekvienam iš mūsų.DėstymasPagrindinė mintis – gamta yra labai naudinga ir reikalinga žmonėms.Teiginiai: Gamta yra vaizduojama spalvinga ir išraiškinga. (Antanas Baranauskas. Poema „Anykščių šilelis“. Vaizduojamas gamtos grožis.)Gamta yra viso ko pagrindas. (Marius Katiliškis. Romanas „Miškais ateina ruduo“, kuriame vaizduojama gamtos teikiama nauda žmogui.).Gamta visuomet atneša naudos žmonėms. (Kristijonas Donelaitis. Poema „Metai“. Vaizduojama gamtos įvairovė ir naudingumas.)Apibendrinimas