Humanitariniai mokslai / Literatūra

Žmonėse vis dėlto turi kur kas daugiau tokių dalykų, kuriais reikia žavėtis, nei tų, kuriuos reikia niekinti. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį remdamiesi lietuvių rašytojų kūryba (J. Biliūnas ir Vaižgantas)

0 atsiliepimų
Autorius:

Kiekvienas gyvenime pasirenkame tai, kas mums yra svarbiausia ir reikalingiausia. Geriau yra galvoti apie teigiamus dalykus nei apie neigiamus, todėl pravartu aptarti pozityvumo sąvoką. Mąstydami pozityviai mes labiau pasitikime savimi. Jeigu užuot galvoję apie galimas nesėkmes, imsite galvoti, kad jums pasiseks, taip ir bus. Jūs natūraliai pasitempsite, nes pozityvus mąstymas skatina pasitikėjimą savimi. Pozityvus žmogus yra lankstesnis. Jis geba adekvačiau vertinti situaciją. Todėl daugelis žmonių verčiau renkasi tuos dalykus, kuriais galima žavėtis, nes jie suteikia gyvenimui pilnatvės, nei neigiamos emocijos, kurios gali tik pabloginti gyvenim kokybę. Savo kalboje pristatysiu J. Biliūno ir J. Tumo–Vaižganto kūrybą.

Svarbiausias J. Biliūno kūrybos tikslas – gilinimasis į vidinį žmogaus pasaulį. Rašytojo žmogus dvasingas. Vienas iš tų dvasingumo bruožų – santykis su gamta, gebėjimas pastebėti smulkiausias gamtos grožio detales Kūrinyje „Nemune“ santykis su pavadinimu išryškėja jau pirmose ištraukos pastraipose. Pasakotojas romantiškai žvelgia į didžiausią Lietuvos upę. Vartoja epitetus: „platus“, „galingas“, vaizdingai nusako jo vandenų kryptį, tėkmę: „ramiai“, „iškilmingai“. Jis stebi kiekvieną smulkmeną: kaip laivo pirmagalis varo upės paviršiumi gilią vagą, kaip užpakalyje tos vagos vėl susiverčia krūvon, susidaužia savo viršūnėm… Peizažo detalė labai dinamiška, nes autorius vartoja daug vaizdingų veiksmažodžių: „susiverčia“, „susidaužia“, „pavirsta“… Dinamiškumą taip pat teikia ir epitetai: „krutančios bangos“, palyginimas „kaip gyvos“, personifikacija: bangos lekia, skubinasi, susidaužia, susiverčia. Pasakotojas, kurdamas tokį vaizdą, geba išryškinti regimąjį grožį: „blizga ir tviska saulėje įvairiausiomis savo spalvomis“. Iš palyginimo – „kaip puikiausiais raštais“ – išryškėja lietuvių tautai būdingas požiūris į gamtą.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
231 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Dažnai teigiama, kad moterų kuriama literatūra yra savita. Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, pagrįskite šią mintį arba ją paneikite
Rašinys Dažnai teigiama, kad moterų kuriama literatūra yra savita. Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, pagrįskite šią mintį arba ją paneikite

Literatūra – tai rašytinio žodžio menas, kuriamas rašytojų, poetų, dramaturgų. Tai įvairių formų ir prasmių [...]

Dažnai teigiama, kad moterų kuriama literatūra yra savita. Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.
Rašinys Dažnai teigiama, kad moterų kuriama literatūra yra savita. Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.

Jau nuo XIX a. pabaigos lietuvių kultūroje ir literatūroje moterų žvilgsnis į gyvenimą darosi vis [...]

Žmonių visuomenėje atsiranda nereikalingų. Ar pritariate šiai minčiai? Atsakymą pagrįskite remdamiesi lietuvių rašytojų kūriniais
Rašinys Žmonių visuomenėje atsiranda nereikalingų. Ar pritariate šiai minčiai? Atsakymą pagrįskite remdamiesi lietuvių rašytojų kūriniais

   Helena Keler yra sakiusi: „Didžiausia proto dovana – tolerancija“.Deja, bet gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad [...]