Žmogaus prigimties prieštaringumas literatūroje (Gėtė, Sarbievijus, Krėvė)

2 psl. / 1026 žod.

Ištrauka

Lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris yra pasakęs, jog tikroji žmogaus prigimtis yra buvimas didžiajame „Tarp“: tarp Dievo ir gyvulio. Žmogus, siekdamas harmonijos, bando tapti vienu iš jų: arba Dievu, arba gyvuliu. Tačiau dažnai jis pats negali apsispręsti, kokiu būti, kaip teisingai pasielgti, kokių tikslų siekti. Asmuo kiekvieną dieną labiau ar mažiau išgyvena vidinę kovą tarp proto ir širdies, tarp savo ir kitų nuomonės. Visais laikais žmogus stengiasi pasiekti tam tikrus tikslus, bet jam koją pakiša skirtingi įsitikinimai ar galimybių nebuvimas, nors noras pasiekti tuos tikslus didžiulis. Deja, kartais apsisprendžiama neteisingai ir dėl savo sprendimo tenka nukentėti pačiam arba aplinkiniams. Žmogaus prigimties dualizmas, arba prieštaringumas – dažna tema literatūroje. Šioje kalboje remsiuosi trijų rašytojų kūryba ir aptarsiu konkrečius žmogaus prieštaringumo pavyzdžius.


Turinys

  • 1. Nenuspėjama ateitis, materialinių dalykų nepastovumas, krikščioniškųjų vertybių siekimas (M. K. Sarbievijaus odės)
  • 2. Vidiniai prieštaravimai ir nusivylimai, žmogiškosios būties pilnatvė, menkos žmogaus galimybės (J. V. Gėtės "Faustas")
  • 3. Neteisingų sprendimų kaina, kova su aplinkiniais ir savimi (V. Krėvės "Skirgaila)

Reziumė

Autorius
Intercore
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 11, 2021
Publikuotas
2019 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai