Žmogaus prigimties prieštaringumas literatūroje (Gėtė, Sarbievijus, Krėvė)

Lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris yra pasakęs, jog tikroji žmogaus prigimtis yra buvimas didžiajame „Tarp“: tarp Dievo ir gyvulio. Žmogus, siekdamas harmonijos, bando tapti vienu iš jų: arba Dievu, arba gyvuliu. Tačiau dažnai jis pats negali apsispręsti, kokiu būti, kaip teisingai pasielgti, kokių tikslų siekti. Asmuo kiekvieną dieną labiau ar mažiau išgyvena vidinę kovą tarp proto ir širdies, tarp savo ir kitų nuomonės. Visais laikais žmogus stengiasi pasiekti tam tikrus tikslus, bet jam koją pakiša skirtingi įsitikinimai ar galimybių nebuvimas, nors noras pasiekti tuos tikslus didžiulis. Deja, kartais apsisprendžiama neteisingai ir dėl savo sprendimo tenka nukentėti pačiam arba aplinkiniams. Žmogaus prigimties dualizmas, arba prieštaringumas – dažna tema literatūroje. Šioje kalboje remsiuosi trijų rašytojų kūryba ir aptarsiu konkrečius žmogaus prieštaringumo pavyzdžius.