Norminio administracinio teisės akto samprata, paskirtis ir vieta kitų norminių teisės aktų sistemoje

Terminas norminiai aktai daugiausiai vartojamas kontinentinės Europos teisės sistemoje, kad įvardinti parengtas taisykles ir standartus, turint tikslą juos taikyti ateities klausimams, t.y. tiems visuomeniniams santykiams, kurie dar tik įvyks. Amerikos bei Didžiosios Britanijos teisės sistemose ta pati kategorija apibrėžiama tokiomis sąvokomis, kaip „taisyklių paruošimas, sudarymas“, arba, tiksliau tariant “taisyklių procedūra”.

Esmė ta, kad daugelyje veiklos sričių įstatymų leidžiamoji valdžia formuluoja bendrus principus, sutinkamai su kuriais atitinkamos srities klausimai bus sprendžiami ateityje.

Norminiai administraciniai teisės aktai nustato, pakeičia arba panaikina (atšaukia) teisės normas, t. y. nustato bendras taisykles, neturinčias konkretaus adresato, nenukreiptas konkrečių asmenų atžvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam taikymui (nėra vienkartinio pobūdžio) tiems atvejams, kurie numatyti jų hipotezėse.

Norminiai aktai gali atsirasti skirtinguose lygmenyse – pagrindiniame lygmenyje yra Konstitucija (bendrieji konstituciniai principai), po jos seka įstatymai, leidžiami parlamento, o po jų eina didelė gausybė taisyklių ir instrukcijų, priimamų būtent vykdomosios valdžios institucijų.

Būtent ši teisės aktų grupė ir įgauna ypatingą svarbą nagrinėjant norminius teisės aktus administracinio proceso kontekste.

Norminiai teisės aktai, priimami vykdomosios valdžios institucijų, yra svarbiausi šios srities (administracinio proceso) teisės šaltiniai. Priklausomai nuo juose esančių teisės normų šakinės priklausomybės, jie gali būti monošakiniai (administraciniai-teisiniai, civiliniai-teisiniai, darbo, žemės teisės šaltiniai ir t.t.) ir polišakiniai, kuriuose yra įvairių teisės šakų normų.

Kaip matyti, administracinis aktas dažniausiai priimamas ir išleidžiamas viešojo administravimo institucijos (pareigūno), t.y. specialaus subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas viešosios teisės (administracinės teisės) reguliavimo srityje. Administracinis aktas nukreipiamas į vienpusį teisinį reguliavimą, kurio rezultatas - teisinių pasekmių atsiradimas. Vadinasi, valdymo sprendimas, priimtas viešojo administravimo subjekto ir turintis vienašališką išorinio teisinio reguliavimo priemonę, laikomas administraciniu aktu, reguliuojančiu įvairius valdymo santykius. Atsižvelgiant į tai, išskiriamas norminis teisės aktas ir administracinis aktas: norminis teisės aktas įtvirtina abstrakčias ir bendras teisinio reguliavimo priemones, o administracinis aktas – konkrečias, individualias teisinio reguliavimo priemones.