Socialiniai mokslai / Teisė

LR konstitucinio teismo aktai, jų konstitucinė prigimtis ir teisinė galia

0 atsiliepimų
Autorius:

Kaip teigia Egidijus Jarašiūnas, teisinga, atvira ir darni pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be teisės viršenybės. Tokią teisę geriausiai išreiškia konstitucija – svarbiausias šalies teisės aktas, kuriame įtvirtinti principai ir normos laiduoja pagrindines žmogaus teises, riboja valdžios galias[1]. Jeigu Konstitucija suprantama kaip aukščiausios teisinės galios teisės principai ir normos, tai būtina užtikrinti, kad jos būtų laikomasi – t.y. kad tais principais ir normomis būtų iš tikro vadovaujamasi. Konstitucijos viršenybė suponuoja, kad turi būti sukurtas veiksmingas tokios apsaugos mechanizmas[2]. Vadinasi, Konstitucijos apsaugos būtinybė yra įtvirtinta ir kyla iš pačios Konstitucijos.

                        Vadovautis ir prižiūrėti, kad būtų laikomasi Konstitucijoje išdėstytų nuostatų yra visų piliečių, valstybinės valdžios institucijų ir pareigūnų imperatyvas. Tiek Konstitucijoje, tiek ir kituose aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtna ši pareiga. Pavyzdžiui, Respublikos Prezidento pareiga ginti konstitucinę tvarką yra siejama su jo priesaikos tekstu („Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas“[3]). Konstitucijos nuostatų laikymasis taip pat yra ir Seimo narių pareiga, pavyzdžiui Konstitucijos  59 str. 4 d. įtvirtinta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi pačioje Konstitucijoje yra nustatyta Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių, teismų ir kitų institucjų pareiga savo veikloje vadovautis Konstitucijos nuostatomis, o tai užtikrina Konstitucijos viršenybę.

                        Taigi įtvirtinus valstybės valdžios institucijų, pareigūnų pareigą laikytis Konstitucijos, atrodo, galėtume manyti, jog turime pakankamas jos viršenybės užtikrinimo garantijas[4]. Tačiau tiek valstybės valdžios institucijos, tiek pareigūnai gali kelti grėsmę Konstitucijai. Kartais Konstitucijos pažeidimus gali lemti nežinojimas ar neteisingas Konstitucijos reguliavimo supratimas, o kartais – sąmoningas noras apeiti pagrindinį tautos susitarimą, kad būtų patenkinti asmeniniai interesai. Todėl kyla būtinybė apsaugoti Konstituciją nuo valstybės valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų įtvirtinant konstitucinės justicijos instituciją.

                        Valstybės, puoselėjančios teisinės valstybės idėją, siekdamos apsidrausti nuo galimų antikonstitucinių ir nedemoktarinių reformų bei valstybės pervesmų, steigia specialias konstitucinės priežiūros institucijas[5]. Lietuvoje konstitucinę justiciją įgyvendina Konstitucinis Teismas. Kaip apibrėžia Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams[6].

                        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – teisminė Lietuvos Respublikos valdžios institucija, sprendžianti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Nustatęs, kad kvestionuojamas teisės aktas prieštarauja aukštesnės juridinės galios aktams, o visų pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teismas eliminuoja tokį aktą iš Lietuvos teisės aktų sistemos ir teisinės apyvartos. Konstitucinio Teismo priimamų aktų konstitucinės prigimties ir teisinės galios klausimas yra tiesiogiai susijęs su Teismo aktų sukeliamų teisinių pasekmių klausimu, kuris atspindi pačią teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo kontrolės esmę.

                        Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą, įgaliojimus, priimamų aktų konstitucinę prigimtį ir juridinę galią savo darbuose tyrė ir nagrinėjo J.Žilys, E.Jarašiūnas, K.Lapinskas, V.Sinkevičius, S.Stačiokas. Šiame darbe daugiausiai bus remiamasi minėtų autorių pateiktomis nuomonėmis, argumentais bei išvadomis.

                        Šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimamų aktų konstitucinę prigimtį ir teisinę galią, paliečiant esmines šio klausimo teorines ir praktines problemas.

                        Šiam tikslui pasiekti užsibrėžiami tokie uždaviniai:

- išsamiai aptarti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimamų aktų rūšis, esmines jų savybes, aktų tarpusavio panašumus ir skirtumus;

- apžvelgti svarbiausius Konstitucinio Teismo priimamų aktų konstitucinės prigimties aspektus, probleminius klausimus;

- išanalizuoti Konstitucinio Teismo aktų teisinę galią bei aptarti jų sukuriamas skirtingas juridines pasekmes, teisminės veiklos rezultatą.

                        Darbo pradžioje aptariamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimamų aktų rūšys, jų specifika, aktų panašumai ir skirtumai, toliau trumpai apžvelgiamos pagrindinės Konstitucinio Teismo aktų konstitucinės prigimties problemos, diskutuotini klausimai ir galiausiai atskleidžiama Konstitucinio Teismo priimamų aktų juridinė galia, jų sukeliami padariniai ir įtaka visuomeniniam gyvenimui.

[1]. Jarašiūnas E. Valstybės Valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003. P-20.

[2] Ten pat. P-33.

[3] Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valtybės žinios, 1992, Nr. 33 – 1014.

[4] Jarašiūnas E. Valstybės Valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003.P-35.

[5]Vaitiekienė E., Vidrinskaitė S. Lietuvos konstitucinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.  P-107.

[6] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, Valstybės žinios, 1993, Nr. 6-120.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
9645 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO AKTAI5
  • 1.1. NUTARIMAI8
  • 1.2. IŠVADOS9
  • 1.3. SPRENDIMAI14
  • 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ KONSTITUCINĖ PRIGIMTIS16
  • 3. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ TEISINĖ GALIA19
  • 3.1. NUTARIMŲ TEISINĖ GALIA20
  • 3.2. IŠVADŲ TEISINĖ GALIA22
  • 3.3. SPRENDIMŲ TEISINĖ GALIA24
  • IŠVADOS25
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS26
  • SANTRAUKA28
  • SUMMARY29

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
LR Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas
Diplominis darbas LR Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas

Iki Antrojo pasaulinio karo galiojusiose Lietuvos Respublikos Konstitucijose buvo numatyta, jog įstatymas, priešingas Konstitucijai, valstybėje [...]

Teismų precedentai. Precedentas konstitucinio teismo doktrinoje
Referatas Teismų precedentai. Precedentas konstitucinio teismo doktrinoje

Teisminio precedento reikšmė labiausiai atskleista Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. 2006 m. kovo [...]

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos aspektai sietini su valstybės valdymo ir administravimo sistemomis
Kursinis darbas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos aspektai sietini su valstybės valdymo ir administravimo sistemomis

Išplitusi konstitucinė justicija, be jokios abejonės, - labiausiai krintąs į akis XX amžiaus antrosios pusės [...]

Konstitucinio Teismo teisinės padėties pagrindai
Kursinis darbas Konstitucinio Teismo teisinės padėties pagrindai

Dabartinė Lietuvos Konstitucija turi keletą esminių naujadarų, palyginti su kitomis, 1918 – 1938 ir 1990 [...]

LR Konstitucinio Teismo rinkimų teisės srityje suformuota oficiali konstitucinė doktrina ir jos plėtojimo galimybės
Kursinis darbas LR Konstitucinio Teismo rinkimų teisės srityje suformuota oficiali konstitucinė doktrina ir jos plėtojimo galimybės

Darbo aktualumas. Rinkimų teisė – vienas svarbiausių konstitucinių institutų. Rinkimų būtinybė yra tiesiogiai pagrįsta jau [...]

Konstitucinio Teismo išvadų privalomumo problematika apkaltos procese
Kursinis darbas Konstitucinio Teismo išvadų privalomumo problematika apkaltos procese

Per du dešimtmečius Konstitucinis Teismas priėmė ir paskelbė 318 nutarimų ir tik 8 išvadas: penkias [...]

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka
Referatas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka

Tyrimo objektas: Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sudėtis ir sudarymo tvarka. Rašto darbo tikslas: atskleisti Lietuvos Respublikos [...]

Konstitucinė lyginamoji teisė
Konspektas Konstitucinė lyginamoji teisė

Konstitucinės teorijos pagrindai. Išsamus konspektas. [...]

Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai
Referatas Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai

Administracinės teisės turinys skiriamas į formalųjį ir neformalųjį. Neformalusis turinys išreiškiamas per bendruosius teisės principus [...]

Konstitucinės teisės konspektas baigiamajam egzaminui
Konspektas Konstitucinės teisės konspektas baigiamajam egzaminui

I tema: Konstitucinės teisės ir ją sudarančių normų (principų) samprata. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinės teisės [...]

Žmogaus teisės ir laisvės LR Konstitucijoje
Kursinis darbas Žmogaus teisės ir laisvės LR Konstitucijoje

Žmogaus teisės - šiuolaikinės civilizacijos esminės vertybė.[1] Žmogaus teisės – tai laisvė veikti savo valia [...]

Konstitucinis teismas - konstitucinę priežiūrą vykdanti institucija
Referatas Konstitucinis teismas - konstitucinę priežiūrą vykdanti institucija

Stebint, kaip formuojasi Lietuvos teisė, galima pasakyti, kad tai yra sudėtingas, neretai prieštaringas reiškinys. Siekiant [...]

Pilietybės institutas Lietuvos konstitucinėje teisėje
Referatas Pilietybės institutas Lietuvos konstitucinėje teisėje

Pilietybės institutas turi labai gilias sąsajas su pačia valstybės samprata. Valstybės egzistencija yra yra neįmanoma [...]

Žmogaus teisės ir jų įtvirtinimas lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje
Kursinis darbas Žmogaus teisės ir jų įtvirtinimas lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje

Žmogaus teisės – tai šiuolaikinės valstybės konstitucionalizmo pagrindas. Konstitucijos viena iš pagrindinių funkcijų yra [...]