Individualūs teisės normų aktai ir jų skirtumas nuo kitų teisės aktų

Teisės teorijoje kaip ir teisės praktikoje svarbią reikšmę turi teisės aktai, kuriuose suformuluotos teisės normos daugiau ar mažiau reguliuoja visuomeninius santykius. Valstybės kuriama teisė praprastai yra įtvirtinama oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, kurie kuria bendrąsias elgesio taisykles, kurių laikytis privalo visi visuomenės nariai, arba yra specialaus pobūdžio, sukuriantys individualią elgesio taisyklę ir skirti aiškiai apibrėžtam subjektų skaičiui.

Temos aktualumas. Manome, kad kursinio darbo tema yra labai aktuali, nepriklausomai nuo to, kad individualiųjų teisės aktų skirtumai nuo kitų teisės aktų yra ne kartą nagrinėti teisės teorijos mokslininkų. Rašydami darbą nemažai analizuojame teismų praktikos ir pastebime, kad, visgi, teismai susiduria su problemomis nustatant vieno ar kito teisės akto pobūdį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika rodo, kad į šį teismą daugelis žemesnės instancijos teismų kreipiasi dėl norminių aktų teisėtumo. Tačiau, LVAT išanalizavęs visus jam pateikto teisės akto požymius, prieina išvadą, kad tai individualusis aktas, kurio teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas. Taigi, iš to seka išvada, kad labai svarbu yra žinoti individualaus teisės akto atribojimo nuo kitų aktų kriterijus, todėl ši kursinis darbas yra puiki galimybė, remiantis ne tik teisės teorija, bet ir teismų pratika, pateikti esminius individualių aktų skirtumus nuo kitų teisės aktų.

Tyrimo šaltiniai. Daug dėmesio individualių aktų atribojimui nuo kitų aktų, ypač norminių, yra skyręs Vaišvila A. teisės teorijos vadovėliuose, todėl šio mokslininko darbai yra vienas esminių šaltinių rašant kursinį darbą. Šiame darbe taip pat analizuosime ir kitų autorių, tokių kaip Vaitiekienė E., Vidrinskaitė S., Vansevičius S., Bakaveckas A., Baublys L., Beinoravičius D. ir kt. darbus. Nemažai dėmesio skirsime teismų praktikai, kurioje pateikiama daug išaiškinimų dėl individualių bei kitų aktų atribojimo. Taip pat teismų praktikos dėka, išanalizuosime ar teismams nekyla problemų atribojant norminius aktus nuo individualių.

Kursinio darbo tikslas. Išanalizuoti pagrindinius individualių teisės aktų skirtumus nuo kitų teisės aktų ir išsiaiškinti su kokiomis problemomis susiduriama juos atribojant.

Kursinio darbo uždaviniai:

1. Pateikti individualaus teisės akto sampratą.
2. Atriboti individualius teisės aktus nuo norminių.
3. Išanalizuoti ar teismai susiduria su problemomis atribojant individualius aktus nuo kitų aktų bei kodėl tokios problemos iškyla.

Kursinio darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje darbo dalyje ,,Individualaus teisės akto samprata“ analizuojama teisės akto samprata, suformuluota literatūroje bei įstatymuose. Šioje dalyje taip pat pateikiama individualaus teisės akto sąvoka, įtvirtinta teisės aktuose, mokslinėje literatūroje bei teismų praktikoje, pateikiami individualaus teisės akto požymiai. Antroje darbo dalyje ,,Individualių teisės aktų skirtumai nuo kitų teisės aktų ir jų atribojimo problematika“ kalbama apie požymius, kurie skiria individualius teisės aktus nuo kitų teisės aktų, ypač nuo norminių. Čia taip pat analizuojama teismų praktika, kurioje pateikiami svarbūs išaiškinimai nagrinėjamu klausimu bei kalbama apie tai, kodėl dažnai sunku atriboti individualų teisės aktą nuo norminio.