Nekilnojamojo turto rinkos analizė
Ištrauka
Nekilnojamasis turtas kasdieniame gyvenime yra suprantamas labai paprastai: tai – statiniai, sklypai, būstai. Kitaip tariant, šia sąvoka disponuojama bendrine prasme, nesigilinant į tai, kas iš tiesų slypi po sąvoka „nekilnojamas turtas“. Visai kitokį požiūrį galima aptikti mokslininkų darbuose, kurie siūlo į nekilnojamą turtą žvelgti kiek giliau, plačiau, atkreipiant dėmesį į tai, kad šis terminas apima daugybę niuansų, kurie bus minimi šiame darbe ne kartą.
Visų pirma reikia pabrėžti tai, kad nekilnojamas turtas yra tokia vertybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo ekonominės šalies situacijos. Vadinasi, net ir privatiems ar juridiniams asmenims priklausantis turtas, ypatingai jo vertė, priklauso nuo to, kaip valstybė geba priimti ekonomikos svyravimų keliamus iššūkius. Paradoksalu tai, kad net suvokiant šį faktą nekilnojamam turtui visuomeniniu mastu yra skiriama iš tiesų per mažai dėmesio: neatrandami būdai (ne visada jų ir ieškoma), kaip efektyviai panaudoti turimą nekilnojamą turtą ir sustiprinti jo vaidmenį bendroje valstybės ekonomikoje (B. Galinienė, 2015). Neabejojama, kad jeigu tyrimai būtų išsamesni, pasyvusis turtas teiktų didesnę naudą. Maža to, būtent nekilnojamo turto rinkos išnaudojimas parodo bendrą šalies ekonominę būklę, o gera reputacija – besivystančių ir išsivysčiusių šalių siekiamybė (A. Vitas, 1D).
Tam, kad būtų galima aiškiai suprasti, kuo reikšminga yra nekilnojamo turto rinka, reikia aptarti ir jos vertės kriterijus, ir struktūrą, ir lemiančius veiksnius, tačiau prieš tai verta paanalizuoti, ką reiškia „nekilnojamas turtas“ ir kokiais požiūriais galima jį vertinti, apčiuopti, kuriuos aspektus galima gerinti, o kurie galbūt nėra esminiai.
B. Galinienė ir J. Bumelytė (2008) teigia, kad materialųjį nekilnojamąjį turtą galima vertinti trimis pagrindiniais aspektais: turto tipu, regionu, kuriame jis yra, pirmine turto paskirtimi. Norima pasakyti, jog bet kuris objektas yra vertintinas atskirai, nes kiekvieno jų vertę nulemia daugybė išorės veiksnių, kuriems netinka apibendrinimai arba jie yra labai sąlyginiai. Antra vertus, galima drąsiai tvirtinti, kad nekilnojamas turtas pirmiausiai yra fizinis objektas, kuriam galima priskirti ekonominius, teisinius, socialinius vertinimo kriterijus (B. Galinienė, J. Bumelytė, 2008). Šiuo atveju netgi nėra svarbu tai, kam priklauso vienas ar kitas turto objektas, nes galiojantys įstatymai ir visuomenėje įsitvirtinusios veikimo taisyklės nulemia panašų turto traktavimą ir disponavimą.
Turinys
- Įvadas
- 1. Nekilnojamo turto ir jo rinkos samprata
- 1. 1. Nekilnojamo turto rinkos struktūra
- 1. 2. Nekilnojamo turto rinkos vystymas
- 1. 3. Nekilnojamo turto vertę lemiantys veiksniai
- 1. 4. Nekilnojamo turto rinkos ciklai
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Lap 18, 2017
- Publikuotas
- 2016 m.
- Apimtis
- 18 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų