Lietuvos ir ES šalių darbo rinkų analizė: vystymosi tendencjos, prognozės, perspektyvos

95 psl. / 25808 žod.

Ištrauka

Paprastai darbo rinka suvokiama kaip politikos sritis, apsprendžiama konkrečiais socialiniais ir visuomeniniais – politiniais sprendimais ir direktyvomis. Bendruoju atveju darbo rinka - tai tiltas tarp individualių žmonių tikslų ir realiai egzistuojančių darbo santykių. Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek bebūtų personifikuota darbo rinkos samprata, pačia bendriausia ir aiškiausiai suprantama forma ji reiškia darbo vietų pasiūlos bei paklausos santykius ir jų sureguliavimą. Netgi jei tam tikru metu yra pasiūlos ir paklausos balansas – tai nereiškia, kad nėra darbo rinkos. Ar tai būtų nedidelis miestelis, ar didmiestis, ar didžiulė valstybė – visais atvejais vyksta natūrali reprodukcija, vienus žmones jų veikloje palaipsniui keičia kiti. Ekonominis nestabilumas ir vystymosi netolygumas sąlygoja priverstinį darbo jėgos judėjimą, t.y. mobilumą, darbo jėgos persiskirstymą, o kartu ir jos profesinės kvalifikacinės struktūros kaitą.

Temos problema. Gyventojų užimtumo problema – viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Didėjantis užimtumas sudaro spartaus ekonomikos augimo prielaidas, o didėjančios gyventojų darbo pajamos garantuoja šalies stabilumą ir gyventojų gerovę. Todėl didelis ir efektyvus užimtumas yra vienas iš svarbiausių valstybės socialinės politikos tikslų, kuris gali būti sėkmingai sprendžiamas mažinant nedarbą, kuriant naujas darbo vietas.

Temos aktualumas. Pastaruoju metu sprendžiant užimtumo klausimus daugelyje pasaulio šalių ypač daug dėmesio skiriama nedarbo problemai, kurios padarinius ir sąnaudas visuomenei galima vertinti mikroekonominiu ir makroekonominiu požiūriais. Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai – tai nuostoliai padaryti žmogui, nes, netekęs darbo, jis praranda ne tik pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, bet ir didžiulį psichologinį diskomfortą. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai – tai nuostoliai plačiuoju požiūriu, juos patiria visa šalies ekonomika. Šiuo požiūriu nedarbą galima traktuoti kaip vieną iš neefektyvaus darbo jėgos išteklių panaudojimo priežasčių. Jeigu nedarbo lygis šalies mastu yra labai aukštas ir viršija natūralųjį nedarbo lygį, tai nepagaminamas potencialus bendrasis nacionalinis produktas.

Beveik visose pasaulio šalyse darbo rinka yra reguliuojama valstybės, skiriasi tik reguliavimo mastai ir priemonės. Reguliavimo objektas yra darbo jėgos pasiūla, darbo jėgos paklausa, darbo užmokestis. Aktualia problema tampa nedarbo reguliavimas ir reguliavimo priemonių sistemos panaudojimas. Pastaruoju metu plačiai naudojamos ne pasyvios, o aktyvios reguliavimo formos.

Lietuvai integravus į europines struktūras, politikos tikslus gyventojų užimtumo skatinimo srityje valstybė nustato atsižvelgdama į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Pagrindinis tikslas – nedarbo ribojimas ir racionalesnis gyventojų užimtumo politikos įgyvendinimas.

Tyrimo objektas – Lietuvos ir ES darbo rinkos.

Tyrimo dalykas - Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių nedarbo ir užimtumo rodikliai, jų kitimo tendencijos.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir ES darbo rinkas, įvertinti darbo rinkos struktūros pokyčius, vystymosi tendencijas ir numatyti perspektyvas. Baigiamojo darbo tikslui pasiekti keliami šie darbo uždaviniai:

  1. Išanalizuoti teorinį darbo rinkos formavimosi aspektą.

  2. Atskleisti darbo rinkos struktūrą teoriniu požiūriu.

  3. Sudaryti statistinę tyrimo metodiką ir sukaupti duomenis analizuojama tema.

  4. Išanalizuoti Lietuvos ir ES darbo rinkas, vertinant užimtumo rodiklius pagal lytis, pagal ūkio sritis, atlikti retrospektyvinę darbo rinkos rodiklių analizę, atlikti darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizę.

Hipotezė. Darbe daryta prielaida, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkų rodikliai kinta tendencingai panašia kryptimi.

Darbo metodai:

  1. Analizuojant darbo rinką teoriniu aspektu, darbe naudojama lyginamoji mokslinės literatūros analizė.

  2. Atliekant empirinį tyrimą, pasirinkta ekonominė išskirtų darbo rinkos rodiklių analizė, kuri būtina, norint suprasti pagrindinius procesus, vykstančius darbo rinkoje, įvertinti dabartinę rinkos būklę ir suformuluoti lūkesčius būsimosios raidos atžvilgiu.

Strategija. Siekiant atlikti Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkų palyginamąjį tyrimą darbe sudarytas bendras tyrimo modelis.

I-ajame etape atliekama literatūros šaltinių analizė, statistinių duomenų paieška. Duomenys įvairiais pjūviais išrinkti Eurostat duomenų bazėje, išsaugoti Excel bylose, kurios su atliktais skaičiavimais pateikiamos darbo prieduose.

II-ajame etape atliekama pasirinktų, ekonominį augimą apibūdinančių rodiklių, dinamikos analizė retrospektyvos požiūriu. Analizuojami darbo rinkos rodikliai: nedarbo lygis ir užimtumas skirtingose grupėse (pagal lytį, ekonomines veiklas, amžiaus grupes).

III-ajame etape atliekamas rodiklių perspektyvos numatymas. Remiantis Tiesinio trendo metodu atliktos Lietuvos ir ES valstybių darbo rinkos rodiklių prognozės.

IV-asis etapas - rodiklių dinamiką sąlygojančių veiksnių priklausomybės vertinimas. Atlikta pagrindinių rodiklių tarpusavio koreliacinė analizė.

Rezultatų naujumas ir reikšmingumas. Šiuo metu informacija, jos analizė ir socialinių bei ekonominių reiškinių prognozė tapo vienu iš svarbiausių strateginių uždavinių, leidžiančių suvokti sudėtingus pokyčius, kurie intensyviai vyksta ir vyks ekonomikoje, ir sudarančių galimybę kurti veiksmingas valdymo sistemas. Demokratinės visuomenės raida pagrįsta egzistuojančios tikrovės pažinimu, kuris neįmanomas be statistinių bei socialinių metodų. Tikrovę galima pažinti tik stebint jos faktus bei procesus. Empirinių stebėjimų gausa sukuria sąlygas dėsningumams, kitimo ypatybėms ir kitokioms žinioms, būtinoms šiuolaikinės visuomenės santykių tobulinimui, atsiskleisti. Statistikos metodai, paremti empiriniais stebėjimais, padeda suprasti ir numatyti visuomenėje vykstančius procesus, analizuoti jų paplitimą bei dinamiką ir gauti informacijos, reikalingos visuomenės santykiams tobulinti.

Dėl nuolatinio vis gausėjančio informacijos srauto, ypač per visuomenės informavimo priemones, socialinė statistika tampa priemone, lengvinančia skirtingų visuomenės sluoksnių tarpusavio supratimą ir susikalbėjimą. Socialiniai tyrimai yra mokslinis socialinių reiškimų suvokimo pagrindas. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos valstybių, patyrė ženklių socialinių, ekonominių ir technologinių pokyčių, ir šie pokyčiai vyksta toliau. Šiai sudėtingai sistemai suvokti tarnauja socialiniai statistiniai tyrimai ir duomenų analizė.

Atliktas tyrimas padės identifikuoti problemas, apsunkinančias darbo rinkos tyrimų vykdymą ir rezultatų pritaikymą. Darbe sukaupta medžiaga suteiks galimybę susipažinti su atliktais darbo rinkos tyrimais bei jų atlikimo teorija ir praktika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Tyrimo rezultatai naudingi visiems, besidomintiems Lietuvos ir ES valstybių gyventojų užimtumo galimybėmis, juos galima panaudoti organizuojant darbo rinkos tyrimus Lietuvoje.

Darbo struktūra. Darbas susideda iš įvado ir trijų dalių – teorinės dalies, analitinės dalies ir rezultatų dalies; bei išvadų ir pasiūlymų.

Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu aptariami darbo rinkos formavimosi ypatumai bei atskleidžiama darbo rinkos struktūra.

Antrojoje dalyje – pateikiama analitinė dalis, kurioje aptariamas tyrimo tikslas, uždaviniai, objektas ir imtis, pateikiama tyrimo metodika ir organizavimas.

Trečiojoje dalyje – pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, palyginami duomenys ir atliekama jų analizė.

Darbas susideda iš 94 lapų. Jame yra 16 paveikslų, 20 lentelių, 15 priedų, naudotas 51 literatūros šaltinis.

Autorių indėlis į magistro darbą – po 50 proc.


Turinys

  • SANTRAUKA3
  • LENTELIŲ SĄRAŠAS5
  • PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS6
  • ĮVADAS7
  • 1. TEORINIS DARBO RINKOS FORMAVIMOSI ASPEKTAS10
  • 1.1. Samdomojo darbo istorinė raida10
  • 1.2. Darbo rinkos samprata ir darbo ekonomikos objektas12
  • 1.3. Darbo rinkos ir kitų rinkų panašumai ir skirtybės14
  • 1.4. Darbo jėgos pasiūla ir paklausa18
  • 1.4.1. Darbo jėgos pasiūla19
  • 1.4.2. Darbo jėgos paklausa23
  • 1.5. Darbo rinkos struktūriniai aspektai27
  • 1.6. Darbo rinkos reguliavimas31
  • 1.6.1. Profsąjungos ir darbo rinka32
  • 1.6.2. Valstybės politika darbo rinkoje34
  • 1.6.3. Bedarbystė ir darbo rinka40
  • 2. DARBO RINKOS STRUKTŪROS POKYČIŲ VERTINIMO METODIKA43
  • 2.1. Darbo rinkos analizės modelis44
  • 2.2. Ekonominės statistikos tyrimo metodai45
  • 2.3. Tyrimo objektai ir pagrindiniai rodikliai50
  • 3. DARBO RINKOS STRUKTŪROS POKYČIŲ ĮVERTINIMAS53
  • 3.1. Darbo rinkos situacija Europos Sąjungos šalyse53
  • 3.2. Darbo rinkos struktūrinė analizė56
  • 3.3. Darbo rinkos struktūros pokyčiai retrospektyvos požiūriu62
  • 3.4. Darbo rinkos struktūros tendencijos66
  • 3.5. Darbo rinkos rodiklių tarpusavio ryšio analizė77
  • IŠVADOS IR PASIŪLYMAI85
  • LITERATŪRA89
  • PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ANALIZĖ92

Reziumė

Autorius
studentė17
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€18.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 18, 2018
Publikuotas
2009 m.
Apimtis
95 psl.

Susiję darbai

Darbo rinka lietuvoje. Darbo apmokėjimas įmonėje

Ekonomika Kursinis darbas 2012 m. meduolis
Kursiniame darbe nagrinėjama tema apie darbuotojų darbo apmokėjimą įtakojančius veiksnius ir atliekamas jų vertinimas. Darbas pradedamas nuo teorinės dalies, kurioje aptariama pati darbo...

Darbo rinkos problemos Lietuvoje

Ekonomika Kursinis darbas 2010 m. donatag
„Klestinčiame mieste, kur žmonės turi daug... kapitalo, jie dažnai negauna tiek darbininkų, kiek norėtų, ir todėl kelia kainas, norėdami gauti tiek darbininkų kiek...

Buto paskolų rinkos Lietuvoje analizė

Ekonomika Referatas 2013 m. monika1349
Temos aktualumas: Pinigų reikšmė visuomenėje yra puikiai žinoma. Išgyventi be jų šiuolaikiniame pasaulyje beveik neįmanoma. Piniginiai santykiai daro įtaką visoms gyvenimo sritims. Žodis...

Emigracija ir jos įtaka Lietuvos darbo rinkai

Ekonomika Referatas 2009 m. dalia123
Pastaruoju metu visuomenėje emigracija dažnai laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai – jos demografinei plėtrai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Kaip...