Plaukimo judesiai, skirtingi būdai ir raumenys, kurie dalyvauja judesiuose plaukiant

Plaukti gali visi, abiejų lyčių, bet kokio amžiaus žmonės, nes vandenyje judėti yra daug lengviau - dėl vandens keliamosios galios sumažėja kūno svoris, užtat žmogus išeikvoja mažiau jėgos.

Plaukdami, panašiai kaip ir bėgdami, galime pasirinkti plaukimo nuotolį, greitį ir laiką.

Nėra visiems tinkamos plaukimo schemos. Kiekvienas plaukikas pats nusprendžia, kada jam daryti pertraukas. Ilsėtis reikia tol, kol kvėpavimas pasidaro normalus ir atsipalaiduoja pavargusi ranka ar koja.

Labai svarbu daryti mankštą. Ją dar reikėtų papildyti kvėpavimo pratimais. Plaukiant rytais, tinkamai ,,sureguliuoti’’ organizmo temperatūra padeda dušas.

Labai svarbu nustatyti, kiek mes galime nuplaukti, kad plaukimas mums būtų į sveikatą.

Sistemingai treniruodamiesi, anksčiau ar vėliau pasieksime tokį lygį, kai plaukti bus vienas malonumas.

Pradinio mokymo plaukti metu naudojami bendrojo lavinimo, specialieji ir imitaciniai fiziniai pratimai sausumoje; parengiamieji pratimai vandenyje; mokomieji šuoliai į vandenį; Žaidimai ir pramogos vandenyje bei specialieji sportinių plaukimo būdų mokymo ir tobulinimo pratimai.

Išvardyti pratimai atliekami skirtingomis sąlygomis, turi skirtingą poveikį, todėl taikomi sprendžiant įvairius uždavinius įvairiais mokymo etapais. Kuo bus aiškesnis atliekamo judesio vaizdinys, tuo teisingiau šis judesys bus atliktas (Lagūnavičienė ir kiti, 2011). Pratimų santykis pamokoje ar pratybose priklauso nuo mokinių amžiaus, kvalifikacijos, stažo, parengtumo lygio ir pamokos vedimo sąlygų bei uždavinių.

Bendrojo lavinimo ir specialieji pratimai, kuriuos mokiniai atlieka sausumoje, padeda jiems perprasti judesių koordinaciją, išugdyti plaukiant reikalingų raumenų grupių jėgą bei sąnarių paslankumą; lengviau ir greičiau išmokti plaukimo būdų techniką neįprastoje aplinkoje (Skyrienė ir kiti, 2004).