Radiacinė sauga

Radioaktyviosios medžiagos kenkia tiek žmogaus, tiek gyvūnų organizmui. Jos gali nusėsti ir ant drabužių, ir ant odos. Toks radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas žmogus yra pavojingas aplinkiniams. Tačiau neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, o tik apšvitintas žmogus nėra pavojingas kitiems.
Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kūno ląsteles – jos pažeidžiamos arba žūva. Ląstelės gali atsinaujinti, tačiau esant labai didelei apšvitai organizmas nespės jų atkurti, ir tada žus tiek ląstelių, kad sutriks visų organų veikla ir žmogaus gyvybei ims grėsti pavojus. Be to, ląstelių dalijimasis gali sutrikti, ir gali pradėti vystytis auglys. Tačiau tokia tikimybė yra nedidelė, nes žmogaus organizmas turi gerų mechanizmų pažeistoms ląstelėms neutralizuoti.
Todėl labai svarbu, kad darbdavys užtikrintų saugias darbo sąlygas dirbant su radioaktyviosiomis medžiagomis ar veikiant jonizuojančiajai spinduliuotei. Tokiu būdu nekeliamas pavojus tiek darbuotojams, tiek aplinkiniams žmonėms. O darbuotojai privalo laikytis atitinkamų taisyklių ir reikalavimų, taip tausodami ir savo, ir kitų sveikatą.
Darbo tikslas – aprašyti radiacinę saugą, reikalavimus, kurių turi laikytis juridiniai asmenys, turintys licenciją verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir asmeninių apsauginių priemonių naudojimo dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais taisykles.
Darbo uždaviniai:
1. pateikti radiacijos sąvoką, spinduliuotės tipus ir išorinės bei vidinės apšvitos poveikį gyviems organizmams;
2. pateikti radiacinės saugos sąvoką ir pagrindinius principus pagal Radiacinės saugos įstatymą;
3. pateikti radiacinės saugos reikalavimus pagal Radiacinės saugos įstatymą;
4. apibūdinti asmeninių apsauginių priemonių naudojimą, dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.