Socialiniai mokslai / Edukologija

Lietuvos mokyklų realybė XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose

0 atsiliepimų
Autorius:

XXI-asis amžius iškelia visuomenei didžiulius iššūkius, kuriuos reikia atliepti, siekiant efektyvios egzistencijos – globalizacija, informacijos sprogimas, sparti kaita, visuomenės išsiskaidymas ir kt. Šie iššūkiai neaplenkia ir švietimo sistemos, o tuo pačiu ir bendrojo lavinimo mokyklos. Visuomenės kaitos pasėkoje transformuojasi ir pati ugdymo samprata: vystosi mokymosi visą gyvenimą, tęstinio, grįžtamojo ugdymo idėjos,kuriomis grindžiamas žinių visuomenės edukacinių poreikių tenkinimas (P.Jucevičienė, 1997). Mokykla, kaip tradicinė ugdymo institucija (formalios švietimo sistemos dalis), skatina peržiūrėti savo paskirtį bei veiklos formas, atsižvelgiant į minėtas transformacijas.


Besikeičiančioje visuomenėje ryškėja tam tikri reikalavimai mokyklai, kuri siekdama sėkmingai veikti visuomenėje ir sugebėti išspręsti jai skirtus iššūkius, turi pasižymėti atitinkamais bruožais. Vienas jų – aiškiai išreikšta mokyklos vizija, darbuotojų dalyvavimas jos formavime (E.Katiliūtė, 2000, p.41). remiantis šiais reikalavimais nuspręsta tirti mokyklos viziją bei misiją, kaip prielaidą iškeltiems iššūkiams patikrinti.


Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos realybė XXI-ojo amžiaus mokyklų vizijose ir misijose. Visas tyrimas apima tris dalis. Pirmojoje analizuojami teoriniai vizijos ir misijos konceptai, pagrindžiant juos mokyklos kaip švietimo organizacijos kontekste. Išryškinami pagrindiniai reikalavimai šių konceptų formuluotėms, kuriais remiantis atliekamas empirinis tyrimas. Antroji dalis pagrindžia empirinio tyrimo metodiką. Trečioji dalis pristato empirinio tyrimo rezultatus. Lietuvos mokyklos vizijos ir misijos tyrime naudoti trys metodai: kiekybinė, švietimo dokumentų bei kokybinė (content) analizė. Dokumentinė analizė išryškina Lietuvos švietimo dokumentuose nurodomos vizijos bei misijos raida po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Kiekybine analize siekiama pagrįsti tyrimo imtį bei atskleisti diskusinius aspektus, iškilusius, atlikus kokybinę (content) analizę. Pastaruoju metodu siekiama išryškinti pagrindinius kriterijus, kurie akcentuojami Lietuvos gimnazijų vizijose ir misijose. Šie kriterijai lyginami su nacionaline Lietuvos mokyklos vizija ir misija, išryškinta dokumentinės analizės metu.


Temos aktualumas. Nagrinėti pasirinktą temą darbo autorę paskatino kontroversiška situacija: pakankamai gausus mokslinės literatūros kiekis apie organizacijos viziją ir misiją ir sąlyginai mažas socialinės realybės tyrimų skaičius šios temos kontekste. Šia temą tyrinėjo bei išsamias konceptų studijas atliko Lietuvos mokslininkai (R.Jucevičius, 1996, 1998, R.Jucevičius ir kt., 2003, E.Katiliūtė, 2000, A.Vasiliauskas, 2004, R.Želvys, 1999, 2003) ir užsienio mokslininkai (B.Davies ir L.Ellison, 2003, G.Drummond ir J.Ensor, 2001, 2003, M.Fullan, 1998, Louis ir Miles, 1990, V.McGinn, 1981, J.A.Pearce ir R.B.Robinson, 1991, Stoll ir Fink, 1998, C.A.Rarick ir Vitton, 1994, P.Whitaker, 1998 ir kt.). Organizacijos vizijos bei misijos formuluotės daugiausia analizuojamos užsienio šalių autorių, kurie vizijos ir misijos konceptus akcentuoja vadybiniu požiūriu, nustatyti tikslinės orientacijos (vizijos bei misijos) formuluočių bendrieji bruožai, būtiniausi kriterijai, siekiant gerinti firmos veiklą ir padedant jai kurti strateginius planus (G.Drummond ir J.Ensor, 2001, R.Jucevičius, 1996, 1998, R.Jucevičius ir kt., 2003, V.McGinn, 1981, A.Vasiliauskas, 2004, J.A.Pearce ir R.B.Robinson, 1991 ir kt.). O edukologiniu požiūriu tyrinėjama vizijos ir misijos reikšmė šiandieninėje mokykloje (B.Davies ir L.Ellison, 2003, M.Fullan, 1998, Stoll ir Fink, 1998, Hargreaves, 1999, P.Whitaker, 1998, R.Želvys, 1999), mokyklos vizijos kūrimo procesas (Louis ir Miles, 1990), misijos formuluotės sąsaja su organizacijos veiklos rezultatais (C.A.Rarick ir J.Vitton, 1994), Lietuvos mokyklos raidos tendencijos XXI-ojo amžiaus švietimo pasaulinių charakteristikų kontekste (E.Katiliūtė, 2000).


Tyrimo problema. Vis dažniau švietimo sistemos praktikoje pasireiškiantys XXI-ojo amžiaus visuomenės keliami reikalavimai keistis, tobulėti, kurti efektyvius mokyklos modelius skatina mokyklas žvelgti į ateitį, planuoti savo veiklą. Tačiau, nerasta tyrimų skirtų mokyklos kaip švietimo organizacijos vizijos ir misijos analizei bei konkrečių mokyklų vizijų ir misijų formuluočių atitikimo teoriškai išskirtiems kriterijams analizei.


Šiame kontekste ir iškyla probleminiai klausimai: ką analizuoja, jungia ir apibendrina vizijos ir misijos konceptai? Kokie kriterijai apsprendžia sėkmingą organizacijos tikslinės orientacijos formulavimą? Kaip atrodo Lietuvos mokyklų vizijos ir misijos šių kriterijų kontekste? Atsakymų į šiuos klausimus paieška ir sudaro tyrimo problemos esmę.


Tyrimo objektas. Mokyklos realybė atspindėta vizijose ir misijose.


Tyrimo dalykas. Lietuvos mokyklų realybė XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose.


Tyrimo tikslas: atskleisti Lietuvos mokyklų realybę XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose.


Tyrimo uždaviniai:




  1. Išanalizuoti vizijos ir misijos konceptus, esmines jų charakteristikas.




  2. Teoriškai pagrįsti vizijos ir misijos formuluotės kriterijus bei tyrimo instrumentarijų.




  3. Atskleisti Lietuvos mokyklų realybę atspindėtą jų vizijos ir misijos formuluotėse bei gautų rezultatų dermę (suderinamumą) su nacionaline mokyklos vizija ir misija.




Tyrimo metodai:





    • Mokslinės literatūros analizė. Šis metodas naudojamas, norint atskleisti vizijos bei misijos konceptus, išryškinti empiriniam tyrimui būtinus vizijos ir misijos formuluočių kriterijus.




    • Švietimo dokumentų analizė naudojama kaip empirinio tyrimo dalis, siekiant diagnozuoti bendrą Lietuvos mokyklos viziją ir misiją jų raidos po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo požiūriu, išryškinti jose atsispindinčius kriterijus, kurie lyginami su kokybinės (content) analizės metu gautais rezultatais.




    • Kiekybinė analizė naudojama empirinėje tyrimo dalyje, siekiant atskleisti bendrą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų situaciją vizijos ir misijos kontekste, išryškinti tyrimo imtį bei diskusinius klausimus, iškilusius atlikus kokybinę (content) analizę.




    • Kokybinės (content) analizės metodas taikytas, norint įvertinti Lietuvos mokyklų realybę jų vizijose ir misijose atspindėtų kriterijų požiūriu, suformuoti bendrą Lietuvos gimnazijos viziją ir misiją, gautus rezultatus palyginti su nacionaline mokyklos vizija ir misija.





Atlikus empirinį tyrimą, atskleista Lietuvos mokyklos realybė XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose: Lietuvos mokyklos nėra linkusios aktyviai kurti ateities vizijų bei formuoti savo misiją ir jas pristatyti visuomenei. Dauguma tirtų vizijų orientuojasi į organizacijos filosofiją, augimo perspektyvą, paslaugas ir vartotojus, misijose akcentuojamas veiklos pobūdis, dalininkai, filosofija. Išryškėjo akivaizdžiai per menka mokyklų orientacija į išorinę aplinką, savo teigiamų pusių, kuriomis tikslinga naudotis siekiant veiklos efektyvumo, įvardijimo ir akcentavimo stoka. Lietuvos mokyklos XXI-ąjį amžių pradeda būdamos nepakankamai atviros ir orientuotos į vidinę organizacijos aplinką.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
25000 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS
  • 1. VIZIJOS IR MISIJOS KONCEPTAI
  • 1.1. Vizijos konceptas
  • 1.1.1. Vizijos sąvoka
  • 1.1.2. Vizijos kūrimo procesas
  • 1.1.3. Vizijos formuluotės vertinimo kriterijai
  • 1.2. Misijos konceptas
  • 1.2.1. Misijos samprata
  • 1.2.2. Misijos formuluotės įtakos grupės
  • 1.2.3. Misijos formulavimo procesas ir kriterijai
  • 2. LIETUVOS MOKYKLOS VIZIJOS IR MISIJOS TYRIMO METODOLOGIJA
  • 3. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
  • 3.1. Lietuvos mokyklos vizijos ir misijos apžvalga istoriniame kontekste
  • 3.2. Vizijos formuluotės analizė
  • 3.3. Misijos formuluotės analizė
  • 3.4. Lietuvos gimnazijų vizijų ir misijų formuluočių diskusiniai klausimai
  • IŠVADOS
  • REKOMENDACIJOS
  • LITERATŪRA

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichinės raidos ypatumai ir jų svarba lietuvių kalbos mokymo (si) procese
Kursinis darbas Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichinės raidos ypatumai ir jų svarba lietuvių kalbos mokymo (si) procese

Vienas svarbiausių švietimo reformos tikslų – ugdyti savarankišką, savimi pasitikinčią, kūrybingą asmenybę. Žmogus į pasaulį [...]

Maitinimo organizavimo Lietuvos mokyklose teisinis reglamentavimas
Prezentacija Maitinimo organizavimo Lietuvos mokyklose teisinis reglamentavimas

Išnagrinėti mokykloje tiekiamo maitinimo organizavimo teisinio reglamentavimo ypatumus ir juos įsisavinti per pavyzdį.   [...]

Tiriamasis darbas „kaip keičiasi požiūris į mokytoją, mokyklą ir mokinį lietuvių literatūroje“
Tyrimas Tiriamasis darbas „kaip keičiasi požiūris į mokytoją, mokyklą ir mokinį lietuvių literatūroje“

Tarybiniais laikais (sovietmečiu) mokyklos stereotipas pasikeitė. Atsirado drąsių rašytojų, kurie, rašydami apie pedagogus ir mokinius [...]

Alytaus Volungės pagrindinė mokykla
Praktikos ataskaita Alytaus Volungės pagrindinė mokykla

Praktiką atlikau Alytaus Volungės vidurinėje mokykloje. Institucijos apibūdinimas: 1984 m. įkurta 10-oji vidurinė mokykla.

Viduriniojo mokyklinio amžiaus vaikų dietinio maitinimo pagrindai
Referatas Viduriniojo mokyklinio amžiaus vaikų dietinio maitinimo pagrindai

Senovės mąstytojai teigė, kad mityba – sveikatos, grožio, energijos ir žvalumo šaltinis. Jei žmogaus mityba [...]

Aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymo ypatumai lietuvių kalbos pamokose
Diplominis darbas Aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymo ypatumai lietuvių kalbos pamokose

             Temos aktualumas. Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programoje (2009) akcentuojama, kad “mokytojas supranta mokymo metodo [...]

Socialinio pedagogo darbas su delikventinio elgesio vaikais bendrojo lavinimo mokykloje
Diplominis darbas Socialinio pedagogo darbas su delikventinio elgesio vaikais bendrojo lavinimo mokykloje

Temos aktualumas ir naujumas. Socialinis pedagogas, naudodamasis socialinės komunikacijos metodais ir mechanizmais, valdydamas pozityviosios socializacijos [...]

Pedagogų lūkesčiai socialinio pedagogo darbui mokykloje
Diplominis darbas Pedagogų lūkesčiai socialinio pedagogo darbui mokykloje

Šiuolaikinėje visuomenėje daugelis reiškinių ir žmogaus sukurtų materialių bei intelektualių vertybių padeda kurti progresyvią visuomenę [...]

Ekonomino raštingumo ugdymo galimybės pradinėje mokykloje mokytojų nuomonės tyrimas
Diplominis darbas Ekonomino raštingumo ugdymo galimybės pradinėje mokykloje mokytojų nuomonės tyrimas

Temos aktualumas. Mūsų gyvenamuoju laikotarpiu jaunosios kartos ugdymas įgyja itin ypatingą reikšmę. Juk turbūt, kiekvienas [...]

Tarpusavio santykių formavimas bendrojo lavinimo mokykloje
Diplominis darbas Tarpusavio santykių formavimas bendrojo lavinimo mokykloje

Temos aktualumas. XXI amžius vadinamas tarpusavio santykių krizių amžiumi. Žmonės jaučiasi atstumti, lyg nevisaverčiai, antrarūšiai [...]

Kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo aspektai pagrindinėje mokykloje
Diplominis darbas Kalbinio bendravimo kaip tautos kultūros savitumo ugdymo aspektai pagrindinėje mokykloje

Tauta, kultūra ir kalba yra tarpusavyje susijusios. Asmens ir tautos patyrimas fiksuojamas kalba. Kultūros tęstinumas [...]

Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje
Diplominis darbas Pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimas bendrojo ugdymo mokykloje

Vaikui augant, formuojasi jo nuostatos ir vertybės, lavėja socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija. Pradėjęs lankyti [...]

Mokymosi ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais
Konspektas Mokymosi ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais

Pradinės klasės moksleiviai vystosi jau sistemingo mokymosi sąlygomis. Tiesa, veiklos galimybės nėra didelės: pirmaklasiams, antraklasiams [...]

Straipsnio „Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė?“ recenzija
Referatas Straipsnio „Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė?“ recenzija

Ar tikrai  visuomenė yra tolerantiška "kitokiems" vaikams? Ar viešosios erdvės pakankamai pritaikytos jiems visapusiškai dalyvauti [...]