Kūno kultūros ir sporto strategijos analizė Lietuvoje

Tyrimo objektas: kūno kultūros ir sporto strategijos planavimo aspektai.
Tyrimo tikslas: ištirti kūno kultūros ir sporto politiką strateginio planavimo aspektu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apibrėžti strategijos esmę ir apibūdinti jos teorinius planavimo aspektus.
2. Apibūdinti teisės aktus, reglamentuojančius kūno kultūros ir sporto uždavinius.
3. Išanalizuoti strategijos planavimo ypatumus kūno kultūros ir sporto srityje.
Tyrimo metodai.
1. Literatūros šaltinių analizė.
2. Lyginamoji analizė.
3. Aprašomoji analizė.
4. Dokumentų analizė.
Tyrimo rezultatai.
Literatūroje strateginis planavimas traktuojamas kaip formali planavimo sistema, skirta parengti ir įgyvendinti strategijai, susijusiai su organizacijos misija ir tikslais. Strategijos įgyvendinimas tiesiogiai nepriklauso strateginiam planavimui. Tačiau strategijos sudarymas ir įgyvendinimas yra susiję: kai planavimo procesas yra pabaigtas (tai yra pasirinkta viena iš alternatyvų), toliau yra numatoma atsakomybės ir sprendimų priėmimo įmonėje tvarka.
Literatūros analizė parodė, kad kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldos institucijos, kurios bendradarbiauja su įvairiomis suinteresuotomis organizacijomis. Jų uždaviniai ir tikslai nukreipti į papildomą vaikų ir jaunimo kūno kultūros ir sporto ugdymą.
Atsižvelgiant į pateiktus apibendrinimus svarbiausi strateginio planavimo, realizuojant kūno kultūros ir sporto politiką, aspektai ir jos modernizavimo prioritetinės kryptys galėtų būti šios: teisinių aktų sistemos, reguliuojančios sporto organizavimą bei valdymą Lietuvoje, ir Europos Sąjungos šalių sporto teisės aktų derinimas.