Juodalksnių želdinių ir žėlinių analizė

Lietuvoje nemažą reikšmę turi miškai, nes tai visų pirma medienos šaltinis, o tuo pačiu mūsų šalies kraštovaizdžio dalis.
Lietuvos teritorijoje miškai užima 2091,2 tūkst. ha ir tai sudaro 32,0 % šalies teritorijos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. miško žemės plotas padidėjo 112,8 tūkst.ha, o šalies miškingumas išaugo 1,7%. Miško žemės plotas daugiausia didėjo dėl pelkių ir nenaudojamos žemės ūkiui, sąskaita.
Mišku apaugusios žemės (medynų) plotai didėjo ne taip sparčiai.Nuo 1998 m. iki 2005 m. , miškų plotai padidėjo 99,7 tūkst. ha - iki 1987,7 tūkst.ha.
Juodalksnynų plotai nuo 1998 m iki 2005 m. padidėjo iki 23 tūkst. ha iki 132 tūkst. ha, o tūris padidėjo 6 mln. m³. Bendras juodalksnynų tūris pasiekė 26 mln. m³.
2005 m. sausio 1 d. miško žemės plotai, priklausantys I grupei (rezervatiniai miškai), sudarė 25,2 tūkst. ha (1,2%), II grupei (specialios paskirties) – 253,1 tūkst. ha (12,1%), III grupei (apsauginiai) – 336,3 tūkst. ha (16,1%), IV grupei (ūkiniai) – 1476,6 tūkst. ha (70,6%). (Lietuvos miškų ūkio statistika 2005)
Didžiausias dėmesys yra skiriamas ūkiniams miškams t.y. atkūrimui, ugdymui ir medienos poreikiams tenkinti. Pagal statistikos duomenis, ūkiniai miškai Lietuvoje sudaro didžiausią miškų dalį. Šiuo metu miško atkūrimui galime panaudoti įvairias įveisimo sistemas tam, kad patenkintų visų poreikius. Nebejotinai svarbiausia čia yra tinkamiausios miškų atkūrimo ir įveisimo strategijos ir būdo parinkimas (Suchockas,1999).
Šiuo metu egzistuojančioms ūkinių miškų atkūrimo sistemoms keliami vienodi pagrindiniai reikalavimai: prigijimo ir išlaikymo padidinimas, žėlinių ir želdinių vystimosi skatinimas, taip pat išlaidų miško atkūrimui ir žėlinių ir želdinių priežiūrai mažinimas.
Šiandien svarbu kiek ir kokios medienos bus gaunama, bet turime rūpintis ir tai, kokią įtaką turi miškai aplinkai, nes jie stabilizuoja biosferoje vykstančius negatyvius pakitimus, kuri yra susijusi su miškų ekologine funkcija. Ši funkcija dar skirstoma į vandens, dirvos, laukų, kelių, oro ir kitų aplinkos, apsaugos ir reguliavimo veiksnius. (Karazija ir Vaičiūnas,2000).
Žėlinių ir želdinių atkūrimas yra svarbus dėl to, kad turime nuspręsti, ar yra tinkamas atkūrimo būdas, ar greitai bus gauta medienos produkcija; nustatyti geriausias galimybes, kurios bus prieinamos per visą medyno augimo periodą, o taip nustatyti minimalią išlaidų tikimybę atkuriant juodalksnynų kirtavietes.
Tačiau miškininkavimo ekologizavimas artimas natūraliam miško auginimui taip pat ekonominiai sunkumai verčia ieškoti pigesnių ir laikmečio reikalavimus atitinkamo miško atkūrimo būdų.
Todėl mokslinis miškų atkūrimo metodų pagrindimas turi didelę reikšmę šalyse, kuriose intensyviai tvarkomas miškų ūkis (Suchockas,1999).
Urėdijose, kuriose yra šlapių augaviečių yra aktualus klausimas kaip atkurti juodalksnynų kirtavietes; žėlimu ar želdinimui. Raseinių miškų ūkio urėdijoje taip pat yra nemažai šlapių augaviečių, todėl bus pateikti tyrimai kaip geriau atkurti juodalksnynus po plynų kirtimų Ud ir Uf augavietėse.