Viešasis valdymas šiuolaikinėje visuomenėje

VALDYMAS - viena iš pagrindinių visuomeninio gyvenimo sąlygų. Šiose sąlygose reikalingas pastangų sujungimas, koordinacija, reguliavimas ir kontrolė, užtikrinantys svarbiausią valdymo uždavinį – individualių darbo veiklos formų suderinamumą. (Borisas Melnikas, Rasa Smailiukienė, 2007)

Šiandien, globalizacijos amžiuje, vien teisinio požiūrio į viešąjį administravimą nebeužtenka. Siekiant viešojo sektoriaus veiksmingu-mo, vis dažniau taikomi vadybiniai valdymo metodai. Daugelis šalių Europoje, taip pat JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija per pas-kutinius dešimtmečius dar labiau demokratizavosi. Šių šalių piliečiai (jų grupės, bendruomenės) aktyviau veikia viešosios valdžios sprendimus. Viešojo valdymo sistemai įtaką daro įvairios modernizavimo tendencijos.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais tradicinį (hierarchinį) viešąjį administravimą, kurio elementų galima rasti įvairiose istorinio valstybių vystymosi epochose, bandyta reformuoti pasitelkiant naujosios viešosios vadybos paradigmą. Pastaruoju metu nepasitvirtinusius naujosios viešosios vadybos principus bandoma šalinti dar labiau įtraukiant piliečius į viešosios valdžios (ypač vietiniu valdymo lygmeniu) sprendimų įgyvendinimo procesą ar grįžtant prie tradicinio (hierarchinio valdymo) modelio. Visada aktuali yra viešosios politikos ir viešojo administravimo su-dvejinimo problema. Vis labiau įsigali nauja sąvoka – „viešasis valdymas“. Todėl analizuojant viešojo valdymo procesus, dėstant viešojo administravimo studijų dalykus būtina pabrėžti viešojo sektoriaus tyrimų discipliniškumą.

Taigi, šiame darbe stengsiuosi atskleisti viešojo valdymo principus ir esmę šiuolaikinėje visuomenėje, jo sąsajas su kitomis mokslo disciplinomis, bei aptarsiu daugelį kitų aspektų, kurie neišvengiamai susiję su viešojo valdymo paradigma.

Konspekto medžiaga sudaryta remiantis Vainius Smalskys. Viešasis valdymas (2010). Vadovėlis. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas.