Humanitariniai mokslai / Literatūra

„Aušros“ laikas ir reikšmė lietuvių kultūroje: idėjos, autoriai, tekstai; įvairiakalbė aušrininkų kūryba; literatūrinės polemikos (J. Mačys ir J. Zauerveinas)

0 atsiliepimų
Autorius:

Skirtinguose kraštuose gyvenę Lietuvos inteligentai XIX a. 9 deš. ėmė rūpintis „Aušros“ leidiniu. Rusijos imperijoje – J. Šliūpas, P. Vileišis, Mažojoje Lietuvoje – A. Vištelis, J. Mikšas, J. Zauerveinas, Bulgarijoje, Serbijoje, Čekijoje – J. Basanavičius. 1883 m. M. Šerniaus, A. Vištelio ir J. Basanavičiaus lėšomis išėjo „Aušros“ pirmasis numeris.

„Aušra“ davė pradžią modernioms lietuvių visuomenės kultūrinėms, ideologinėms, politinėms struktūroms. Su „Aušra“ išryškėjo pagrindinės ideologinės diferianciacijos kryptys: katalikiškoji (S. Gimžauskas, A. Jakštas, A. Burba) su protestantiškąja atšaka (S. Dagilis); tautinio valstybingumo (J. Basanavičius); laisvamaniškoji (J. Šliūpas); pozityvistinė liberalioji (V. Kudirka, A. Krikščiukaitis-Aišbė); pozityvistinė radikalioji (J. Mačys-Kėkštas, J. Andziulaitis-Kalnėnas); socialdemokratinė (S. Matulaitis). „Aušroje“ kelta lietuvių mokslo draugijos idėja, propaguota jau veikančių organizacijų veikla.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
693 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Turinys

  • „Aušros“ laikas ir reikšmė lietuvių kultūroje
  • „Aušros“ idėjos, autoriai, tekstai
  • Įvairiakalbė aušrininkų kūryba
  • Literatūrinės polemikos (J. Mačys ir J. Zauerveinas)