Maisto sauga ir kokybė egzamino konspektas

1. Paaiškinkite laisvo prekių judėjimo principus.

Laisvas prekių pirkimas/pardavimas net 27 valstybės šalyse. Skatina ES ekonomikos augimą. Principas taikomas visoms prekėms, patekusioms į apyvartą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, kur jos pagamintos. Galima imti ne tik pramonei, bet ir sau.

2. Paaiškinkite terminus „Maisto kokybė“, „Maisto sauga“.

Maisto kokybė – maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius pagrįstus vartotojo poreikius, atitinkanti maisto saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Maisto sauga – teisės aktų nustatytų maisto tvarkymo reikalavimų visuma, kuri užtikrina, kad vartojant maistą įprastomis, maisto tvarkymo subjekto nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė, negu teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.

3. Pateikite narystės ES privalumus ir trūkumus.

Privalumai: daugiau darbo; standartų ir taisyklių pripažinimas padėjo įmonėms sumažinti išlaidas; stipresnė ekonomika; laisvoji prekyba sumažino transporto išlaidas; Europos socialinė hierarchija gina darbuotojų teises. Trūkumai: didesnės kainos; didesnė migracija; didesnės finansinės sąnaudos; tautiškumo praradimas; nukentės žemės ūkis.

4. Paaiškinkite gaminių techninio reglamentavimo principus: ar būtina ES direktyvų reikalavimus perkelti į nacionalinius teisės aktus?

Lietuvos respublikos teisės aktai atitinka ES maisto saugos teisinius reikalavimus. Neribojamas maisto patekimas į rinką, jei legaliai pagamintas ir atitinka kokybės ir tvarkymo reikalavimus. Už maisto saugą atsakingas maisto tvarkovas. Į rinką leidžiamas maistas, kuris pagamintas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintose maisto įmonėse. Maisto tvarkymo įmonėse turi būti įdiegta RVASVT sistema.

5. Apibūdinkite maisto produktų reglamentavimą: kas rengia Techninius reglamentus.

Lietuvos standartizacijos departamentas.

6. Paaiškinkite reikalavimus, dėl nesaugaus maisto.

Jeigu maistas kenkia sveikatai arba netinka žmonėms vartoti jis yra laikomas nesaugiu. Nustatant ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama: į įprastas sąlygas, kuriomis vartotojas šį maistą vartoja, ir į jo vartojimo sąlygas kiekviename maisto gamybos, perdirbimo bei paskirstymo etape; į vartotojui suteiktą informaciją apie tai, kad reikia vengti konkretaus maisto produkto ar produktų kategorijos neigiamo poveikio sveikatai, įskaitant informaciją etiketėje ir kitą vartotojo dažniausiai gaunamą informaciją. Nustatant, ar maistas kenkia sveikatai, atsižvelgiama: į galimą tiesioginį ir trumpalaikį ir ilgalaikį to maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir vėlesnių kartų sveikatai galimą arba susikaupusių toksinų poveikį; kai maisto produktas yra skirtas tam tikrai vartotojų grupei – į ypatingą tos grupės jautrumą. Nustatant, ar maistas netinkamas žmonėms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užterštumo ar dėl pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo. Jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, sakoma, kad visa partija yra nesaugi. Nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta, kad likusi dalis nesaugi.

Maistas laikomas nesaugiu, jeigu jis: kenkia sveikatai; netinka žmonėms vartoti. Pagrindinė netinkamumo sąvoka yra nepriimtinumas. Maistas gali tapti netinkamas dėl užteršimo, kaip tokio, kurį sukelia pašalinių daiktų buvimas, nepriimtinas skonis ar kvapas, taip pat akivaizdesnis kenksmingas gedimas, kaip puvimas ar irimas.