Anglijos valstybė ir teisė

Siekdama suvokti, kodėl Anglijoje yra susiklosčiusi būtent tokia teisinė padėtis, bei norėdama išanalizuoti jos ištakas, pasirinkau tokią savo kursinio darbo temą – „Anglijos valstybės ir teisės istorija naujaisiais ir naujausiais laikais“. Naujūjų amžių istorija yra labai aktuali ir šiais laikais, kadangi naujieji amžiai užima ypatingai svarbią vietą žmonijos istorijoje, juk šiuo laikotarpiu vyksta daug pasikeitimų., todėl būtina šį svarbų visuotinės istorijos etapą nagrinėti, norint pažinti valstybių ir teisės formavimosi raidą, bei jų kaitą. Taipogi jis svarbus ir pamokantis yra todėl, kad naujoji istorija - tai tiesioginės istorinės patirties šaltinis. Juk dabartinėje epochoje kyla daug klausimų, kurių šaknys eina į naujuosius amžius.
Savo darbe noriu parodyti kokia buvo Anglijos valstybė tuo laikotarpiu. Tikiuosi nagrinėdama šią temą įsigilinti į Anglijos naujųjų ir naujausių laikų teisės sistemos ypatumus, teisės raidą konkrečiose istorinėse aplinkose, tobulėjimą, iki ji pasiekė dabartinį pavidalą, bei jos specifinius bruožus. Išnagrinėjus istorinę literatūrą, galima aiškiai pamatyti kaip stipriai tuo laikotarpiu keitėsi Anglijos teisė, buvo atsisakyta senosios ir sukurta, galima sakyti, nauja teisė. Visą tai įtakojo XVII-XVIII a. Anglijos politiniai įvykiai, Didžioji revoliucija. Anglijos revoliucija nebuvo kova dėl religijos, tai buvo kapitalistinių santykių pradžia. Šis reikšmingas įvykis, istorinėje literatūroje dar vadinamas galingu perversmu, “per kurį visa iki tol gyvavusi feodalinių, politinių, teisinių, ekonominių, religinių, kultūrinių ir kitų visuomeninių santykių institutų, pažiūrų, vertybių, tikslų sistema buvo atmesta naujų - kapitalistinių visuomeninių santykių labui.“ Ši revoliucija vyko tuo metu, kai pasirodė, jog feodalinės teisės sistema yra nepaslanki ir nesugeba tinkamai prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Ne mažiau Anglosaksų teisės vystymuisi įtaką darė ir tokie dariniai kaip bažnyčia, mokslo pažanga. Dėl konstitucinių įstatymų ir precedentų karalius pamažu virto tik formalia valstybės galva ( „rex regnat, sed non gubernat“ ) ir Anglijoje susiklostė režimas, kuris paplito ir už jos ribų ir buvo imtas vadinti parlamentiniu rėžimu.Ir šiandien, kadangi nėra vienintelio rašytinio konstitucinio dokumento, taipogi nėra ir teismo, kuris turėtų galią priimti sprendimus, Parlamento aktas yra viršesnis. O jei jis prieštarauja ankstesniam Parlamento aktui ar precedentui, tai anksčiau susiklosčiusi teisė yra modifikuojama, o ne pažeidžiama. Nors dabar kai daugėja įstatymų anglosaksų teisės šalyse, jų sisteminimo problema vis labiau auga, tačiau yra mėginama ją spręsti leidžiant kontinentinio tipo kodeksus arba bent jau jų surogatus, vadinamuosius konsoliduojančius aktus. Tačiau akivaizdžiai matosi tai, jog nerašytosios Anglijos konstitucijos dar ilgai nežadama paversti kodifikuotu dokumentu.
Savo darbo pirmame skyriuje noriu papasakoti kokia buvo padėtis Anglijos valstybėje, ir kokia buvo jos teisė tik prasidėjus Didžiajai revoliucijai, jog konstitucinę monarchiją pakeitė respublikos paskelbimas. Antrame skyriuje nagrinėjama situacija šioje valstybėje jau po revoliucijos.
Manau, kad siekiant kuo išsamiau atskleisti pasirinktą temą, reikia remtis įvairiais šaltiniais, todėl rašant savo darbą komentavau ir citavau perskaitytus šaltinius bei dokumentus, vienas iš jų buvo:
• „V.Vasiliauskas - Užsienio teisės istorijos chrestomatija“, kurioje buvo išdėstyti visi tuo metu sudaryti aktai,dokumentai bei sutartys.
Naudojausi įvairia literatūra (taip pat ir užsienio), tokia kaip:
• „Naujųjų amžių istorija - Europos ir Amerikos šalys - I periodas, Maskva, 1986”. Ši knyga apima pirmąjį naujųjų amžių istorijos laikotarpį, joje autorius nagrinėja nuo antrosios XVII amžiaus pusės tokių procesų, kaip kapitalizmas, plėtrą. Rašo apie „Europos ir Amerikos šalių istoriją 1640-1870 m., t.y nuo Anglijos buržuazinės revoliucijos pradžios XVII a. viduryje iki 1871 m. įvykusios Paryžiaus komunos“ .
• M. Maksimaitis - Užsienio teisės istorija -V.,Justitia,2002“ , kurioje aprašoma Anglijos valstybės ir teisės istorijos raida tuo laikotarpiu.
• „M. A. Glendon ir kiti. Vakarų teisės tradicijos – Vilnius,1993“, joje aprašomi tuometinės teisinės sistemos ypatumai,kaip ji keitėsi.
Taip pat naudojausi ir internete esančia medžiaga, o visos savo naudotos literatūros sąrašą pateikiau savo darbo gale.