Nusikalstamumas - visuomenės gyvenimo norma ar patologija

Nagrinėjamos temos aktualumas. Nusikalstamumas visais laikais buvo laikomas sudėtingu reiškiniu ir iki šiol nėra sukurtas vieningas šio termino apibrėžimas. Nusikalstamumo sampratą, priežastis ir apskritai jo fenomeną stengėsi atskleisti daugybė kriminologų bei kitų mokslo šakų atstovų – sociologų, psichologų. Nusikalstamumą jie nagrinėjo ir nagrinėja žvelgdami iš įvairių pozicijų. Akademinėje erdvėje iškilo atitinkamos mokslinės koncepcijos – vienos iš jų nusikalstamumą laiko visuomenės gyvenimo norma, o kitos – visuomenės gyvenimo patologija, nors ir vienos, ir kitos koncepcijos šalininkai neretai iš dalies pripažįsta ir priešingos koncepcijos šalininkų idėjas. Verta pabrėžti, kad akademinėje erdvėje praktiškai nėra darbų, skirtų plačiau išnagrinėti nusikalstamumo sampratą visuomenės gyvenimo normos ir patologijos aspektu, todėl šiame darbe bus stengiamasi tai atlikti.

Darbo tikslas – išnagrinėti nusikalstamumo sampratą normos ir patologijos aspektais, pasitelkiant skirtingų, daugiausia kriminologų sukurtas arba palaikomas teorijas, koncepcijas.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti nusikalstamumo sampratą pozityvistinėje bei kritinėje kriminologijoje.
2. Pristatyti antropologinės biologijos teorijas ir koncepcijas, pagrindžiančias teiginį, kad nusikalstamumas yra visuomenės gyvenimo patologija ir palyginti jas su kitomis, prieštaraujančiomis šiam teiginiui, teorijomis ir koncepcijomis.
3. Pristatyti prancūzų socialinės kriminologijos mokyklos, anomijos įtampos, stigmatizacijos ir konflikto kriminologines teorijas, pagrindžiančias teiginį, kad nusikalstamumas yra visuomenės gyvenimo norma.

Objektas. Darbo objektas yra nusikalstamumo samprata ir jos analizė visuomenės gyvenimo normos ir patologijos aspektais.

Tyrimo metodai. Darbe buvo panaudoti šie tyrimo metodai:

1. Literatūros analizės metodas panaudotas siekiant išanalizuoti Lietuvos ir užsienio literatūroje dėstomas kriminologines teorijas ir pritaikyti gautą informaciją šiam darbui aktualių klausimų nagrinėjimui.
2. Lingvistinis metodas panaudotas siekiant paaiškinti šiame darbe vartojamas sąvokas.
3. Darbe buvo lyginamos skirtingos kriminologinės teorijos ir koncepcijos.

Svarbiausi šaltiniai. Kursinio darbo temą padėjo atskleisti A. Dobrynino, G. Sakalausko ir L. Žilinskienės parengtas vadovėlis „Kriminologijos teorijos“, J. Gilinskio parengtas vadovėlis „Криминология: теория, история, эмпирическая база, социальный контроль“, A. Drakšienės ir I. Michailovič leidinys „Kriminologijos žinynas“, G. Babachinatės ir kitų autorių parengtas vadovėlis „Kriminologija“ bei J. Bluvšteino ir kitų autorių parengtas vadovėlis „Kriminologija“. Taip pat darbe buvo remtasi A. L. Smorgunovos išleista monografija „Современная зарубежная криминология: критическое направление“ , J. Gilinskio straipsnių rinkiniais. Be to, buvo pasiremta E. Durkheimo veikalu „Sociologijos metodo taisyklės“ bei R. Mertono straipsniu „Socialinė struktūra ir anomija“.