Nusikalstamumas - visuomenės gyvenimo norma ar patologija

34 psl. / 10107 žod.

Ištrauka

Nagrinėjamos temos aktualumas. Nusikalstamumas visais laikais buvo laikomas sudėtingu reiškiniu ir iki šiol nėra sukurtas vieningas šio termino apibrėžimas. Nusikalstamumo sampratą, priežastis ir apskritai jo fenomeną stengėsi atskleisti daugybė kriminologų bei kitų mokslo šakų atstovų – sociologų, psichologų. Nusikalstamumą jie nagrinėjo ir nagrinėja žvelgdami iš įvairių pozicijų. Akademinėje erdvėje iškilo atitinkamos mokslinės koncepcijos – vienos iš jų nusikalstamumą laiko visuomenės gyvenimo norma, o kitos – visuomenės gyvenimo patologija, nors ir vienos, ir kitos koncepcijos šalininkai neretai iš dalies pripažįsta ir priešingos koncepcijos šalininkų idėjas. Verta pabrėžti, kad akademinėje erdvėje praktiškai nėra darbų, skirtų plačiau išnagrinėti nusikalstamumo sampratą visuomenės gyvenimo normos ir patologijos aspektu, todėl šiame darbe bus stengiamasi tai atlikti.

Darbo tikslas – išnagrinėti nusikalstamumo sampratą normos ir patologijos aspektais, pasitelkiant skirtingų, daugiausia kriminologų sukurtas arba palaikomas teorijas, koncepcijas.

Darbo uždaviniai:

  1. Atskleisti nusikalstamumo sampratą pozityvistinėje bei kritinėje kriminologijoje.
  2. Pristatyti antropologinės biologijos teorijas ir koncepcijas, pagrindžiančias teiginį, kad nusikalstamumas yra visuomenės gyvenimo patologija ir palyginti jas su kitomis, prieštaraujančiomis šiam teiginiui, teorijomis ir koncepcijomis.
  3. Pristatyti prancūzų socialinės kriminologijos mokyklos, anomijos įtampos, stigmatizacijos ir konflikto kriminologines teorijas, pagrindžiančias teiginį, kad nusikalstamumas yra visuomenės gyvenimo norma.

Objektas. Darbo objektas yra nusikalstamumo samprata ir jos analizė visuomenės gyvenimo normos ir patologijos aspektais.

Tyrimo metodai. Darbe buvo panaudoti šie tyrimo metodai:

  1. Literatūros analizės metodas panaudotas siekiant išanalizuoti Lietuvos ir užsienio literatūroje dėstomas kriminologines teorijas ir pritaikyti gautą informaciją šiam darbui aktualių klausimų nagrinėjimui.
  2. Lingvistinis metodas panaudotas siekiant paaiškinti šiame darbe vartojamas sąvokas.
  3. Darbe buvo lyginamos skirtingos kriminologinės teorijos ir koncepcijos.

Svarbiausi šaltiniai. Kursinio darbo temą padėjo atskleisti A. Dobrynino, G. Sakalausko ir L. Žilinskienės parengtas vadovėlis „Kriminologijos teorijos“, J. Gilinskio parengtas vadovėlis „Криминология: теория, история, эмпирическая база, социальный контроль“, A. Drakšienės ir I. Michailovič leidinys „Kriminologijos žinynas“, G. Babachinatės ir kitų autorių parengtas vadovėlis „Kriminologija“ bei J. Bluvšteino ir kitų autorių parengtas vadovėlis „Kriminologija“. Taip pat darbe buvo remtasi A. L. Smorgunovos išleista monografija „Современная зарубежная криминология: критическое направление , J. Gilinskio straipsnių rinkiniais. Be to, buvo pasiremta E. Durkheimo veikalu „Sociologijos metodo taisyklės“ bei R. Mertono straipsniu „Socialinė struktūra ir anomija“.


Turinys

  • ĮVADAS.2
  • Nusikalstamumo samprata.4
  • 1.1. Pozityvistinis požiūris.4
  • 1.2. Konstrukcionistinis ir kritinis požiūris.7
  • Nusikalstamumas kaip visuomenės gyvenimo patologija.13
  • 2.1. Nusikaltėlio prigimties paieška biologinėje antropologijoje.13
  • 2.2. Sociologinis pozityvizmas ir nusikaltėlio asmenybės konstravimas.18
  • Nusikalstamumas kaip visuomenės gyvenimo norma.22
  • 3.1. Prancūzų kriminalinės sociologinės mokyklos idėjos.22
  • 3.2. Anomijos įtampa ir jos įveikimas.25
  • 3.3. Stigmatizacijos perspektyva.26
  • 3.4. Konflikto teorija.29
  • IŠVADOS.32
  • ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.33

Literatūros sąrašas

Specialioji literatūra:



  1. BABACHINAITĖ, G.; GALINAITYTĖ, J.; JURGELAITIENĖ, G.; KIŠKIS, A.; KUOLAITĖ, A.; PALAVINSKIENĖ, B.; PAUKŠTĖ, A.; PETKUS, A.; RAUDONIENĖ, A.; RUDZIKAS, T.; USCILA, R. Kriminologija . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010.

  2. BAUBLYS, L. Teisės teorijos įvadas. Vilnius: Leidykla MES, 2012.

  3. BLUVŠTEINAS, J. Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994.

  4. DRAKŠIENĖ, A.; MICHAILOVIČ, I. Kriminologijos žinynas. Vilnius: Eugrimas, 2008.

  5. DOBRYNINAS, A.; SAKALAUSKAS, G.; ŽILINSKIENĖ, L. Kriminologijos teorijos. Vilnius: Eugrimas, 2008.

  6. DURKHEIM, E. Sociologijos metodo taisyklės. Vilnius: Leidykla VAGA, 2001.

  7. KEINYS, E. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.

  8. MERTONAS, R. Socialinė struktūra ir anomija [interaktyvus]. Sociologija. Mintis ir veiksmas 1997 [žiūrėta 2016 m. gegužės 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir veiksmas/article/view/6602/4699>.



  1. VAITKEVIČIŪTĖ, V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Leidykla „Žodynas“, 2000, p.

  2. ГИЛИНСКИЙ, Я. Конструирование девиантности. Санкт Петербург: Издательство ДЕАН, 2011.

  3. ГИЛИНСКИЙ, Я. Глобализация, девиантность, социальный контроль. Санкт-Петербург, Издательство ДЕАН, 2009.

  4. ГИЛИНСКИЙ, Я. Криминология: теория, история, эмпирическая база, социальный контроль. Санкт-Петербург: Издательский дом "Алеф-Пресс", 2014.

  5. СМОРГУНОВА, А. Л. Современная зарубежная криминология: критическое направление. Санкт-Петербург: Исдательство РГПУ им. А. И. Герцена, 2005.


Reziumė

Autorius
Elvyra Michejeva
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Teisė
Kaina
€9.72
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Gru 7, 2020
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
34 psl.

Susiję darbai

Konstitucijos esmė ir vieta valstybės gyvenime

Teisė Prezentacija evitkus
Konstitucijos esmė, rūšys, paskirtis ir vieta valstybės gyvenime Pagrindiniai Konstitucijos reguliavimo objektai: valdžių padalijimas, piliečių teisės ir pareigos Konstitucijos priėmimo ir keitimo ypatybės

Neįgaliųjų vaikų integracija į visuomenę

Teisė Referatas valkirijos
Negalios vaikas yra vaikas, turintis įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų, nustatytų vaiko sveikatos priežiūros įstaigos, kurie kliudo jam normaliai vystytis,...

Teisės norma kaip teisinio reguliavimo priemonė

Teisė Referatas 2014 m. mirksiukee
Temos aktualumas ir reikšmingumas: Teisės norma ir teisinis reguliavimas yra neatsiejami dalykai. Teisės normą galima suprasti kaip elgesio standartą, kuris reguliuoja žmonių elgesį....