Politiniai lyderiai XX a. 8-jame dešimtmetyje: tarp užsienio politikos ir vietos reformų

Šiame darbe bus siekiama apsvarstyti dviejų vieno laikotarpio politinių lyderių ir partnerių politiką XX a. 8-jame dešimtmetyje - Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reagano politinę kryptį. Politikų ideologija ir reformos kryptys buvo itin panašios, tačiau pastebėtinas ir dar vienas panašumas – abu politikai daugiau dėmesio skyrė užsienio politikai ir tai buvo jų stiprioji pusė. Kaip juokaujama JAV – Ronaldas Reiganas pirmiausiai buvo antikomunistas, o tik vėliau politikas. Taigi kyla klausimas, kaip dėmesio telkimas į užsienio politiką atsiliepė vidaus politikos valdymui. Ar toks susitelkimas ties bendru priešu galėjo daryti įtaką viešojo administravimo reformoms?

Žinoma, jog politiniai lyderiai turėjo nemažai problemų ir savo šalyje. Tai ypač taikytina JAV, kurioje kilo neramumai, augo infliacija, o nedarbas artėjo link žemumų prilygstančių Didžiosios depresijos laikus. Didžiojoje Britanijoje taip pat buvo neramumų ir nepasitenkinimo vietos politika. Abu lyderiai matė vieną išeitį – mažinti valstybės įsikišimą į ekonomiką ir visuomenės gerovės priklausomybę nuo valstybės. Tai nėra stebėtina, abu politikai priklausė dešiniosioms politinėms jėgoms. Ronaldas Reaganas buvo respublikonas, o Margaret Thatcher konservatorė. Akivaizdu, jog mažinamas valstybės indėlis ir išlaidos turėjo būti įgyvendinamos mažinant viešojo administravimo aparatą.