Humanitariniai mokslai / Literatūra

Lietuvos literatūros tekstai, formavę lietuvių požiūrį į tautos ir valstybės istoriją. (M. Daukša, Aputis, M. Martinaitis)

0 atsiliepimų
Autorius:

Literatūra daug kuo atspindi žmonių gyvenimą ir visa, kas jį supa – istorinį, socialinį, politinį, kultūrinį ir kitus kontekstus. Taip pat literatūra yra vienas iš veiksnių, formuojančių ir tarsi apibendrinančių mūsų požiūrį į įvairius dalykus. Požiūris į tautos ir valstybės istoriją – vienas iš tokių dalykų. Jis kito istoriškai, tai atsispindi ir lietuvių literatūros literatūros kūriniuose. Šiandien savo kalboje pristatysiu M. Daukšos, J. Apučio ir M. Martinaičio kūrybą.

M. Daukša unikalus ne tik dėl savo darbų reikšmės Lietuvos kultūroje, bet ir tuo, jog jo recepcijos faktų aptinkame praėjus porai šimtmečių nuo raštų publikavimo. Netikėtas Daukšos aktualizacijos šuolis liudija tam tikrą kultūros raidos ciklą: renesanso metu Daukšos raštai tampa aktualūs pirmiausiai kaip lietuvių kalbos istorijos faktas, atrama kursimoms bendrinės lietuvių kalbos normoms bei literatūrai tąja bendrine kalba ir kaip vertingas lietuvių kultūros tradicijos dokumentas, galintis sava simboline verte paremti pastangas tų, kurie naujai angažuojasi lietuvių kultūrai ir raštijai. Į Postilę buvo įdėtos dvi paties Daukšos parašytos prakalbos – lotyniškoji prakalba, skirta Daukšos mecenatui ir, autoriaus teigimu, Postilės įkvėpėjui vyskupui Giedraičiui bei lenkiškoji „Prakalba į malonųjų skaitytoją“. Lenkų kalba Daukša kreipėsi į savo tautiečius, kurie dar nebuvo susidūrę su rašytinės lietuvių kalbos tradicija ir savo kasdieniame gyvenime vartojo kitas kalbas. „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ tapo išskirtinės istorinės reikšmės lietuvių tekstu. Jame pirmą kartą LDK literatūros istorijoje buvo apibrėžta tautos samprata. Tauta – tai bendruomenė, kurią vienija teritorija, papročiai ir ta pati kalba. Šia teorija buvo pagrįsta lietuvių kalbos vartosenos ir jos rašytinės tradicijos įgyvendinimo būtinybė. Lietuvoje, kurioje per XVI a. jau buvo įsigalėjusios trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos, buvo nelengva pagrįsti lietuvių kalbos vartojimo būtinybę.  Jis teigė, kad lietuviai, norėdami išlaikyti savo valstybę, lietuvių kalbą turi vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, ja kurti įstatymus, rašyti knygas, mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje matydamas grėsmę tautos identitetui, Daukša pirmasis suprato, kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybės išlikimui. M. Daukša kol kas labiausiai vertinamas kaip lietuvių kalbos puoselėtojas, talentingas literatas ir vertėjas, modernios tautos ir valstybės koncepcijos kūrėjas. M. Daukšos „Postilė“ netelpa vien „kalbos“ ir „literatūros“ rėmuose. Joje sutelkta XVI a. kultūros, religijos, teologijos, Bažnyčios istorijos problematika, kurią turėtų analizuoti atitinkamų sričių specialistai.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1176 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Lietuvos raštijos ir literatūros tekstai, formavę požiūrį į tautos ir valstybės istoriją
Rašinys Lietuvos raštijos ir literatūros tekstai, formavę požiūrį į tautos ir valstybės istoriją

Literatūra – vienas geriausių būdų požiūrio formavimui į visus įmanomus dalykus. Skaitant galima sužinoti ypač [...]

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Mikalojus Daukša pateikė modernią tautos ir valstybės koncepciją. Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais
Rašinys Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Mikalojus Daukša pateikė modernią tautos ir valstybės koncepciją. Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

M. Daukša yra  unikalus ne tik dėl savo darbų reikšmės Lietuvos kultūroje, bet ir tuo [...]

Tautos istorijos pėdsakai lietuvių literatūroje. Savo požiūrį pagrįskite lietuvos literatūros pavyzdžiais
Rašinys Tautos istorijos pėdsakai lietuvių literatūroje. Savo požiūrį pagrįskite lietuvos literatūros pavyzdžiais

Literatūra išlaisvina žmogų, atveria jam prasmės horizontus. Knyga, kurioje pateikiami kultūros, istorijos įvaizdžiai, stiprina žmogaus [...]

Ar stipri asmenybė gali būti vadinama tautos laisvės viltimi? Savo požiūrį argumentuokite lietuvių literatūros pavyzdžiais
Rašinys Ar stipri asmenybė gali būti vadinama tautos laisvės viltimi? Savo požiūrį argumentuokite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Romėnų filosofas Lucijus Anėjus Seneka yra pasakęs: „Prigimtis davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja [...]

Ką apie asmenybės įtaka tautos istorijai kalba lietuvių literatūra? (J. Radvanas, Just. Marcinkevičius, J. Kunčinas)
Rašinys Ką apie asmenybės įtaka tautos istorijai kalba lietuvių literatūra? (J. Radvanas, Just. Marcinkevičius, J. Kunčinas)

Lietuvių literatūroje gausu pavyzdžių, kaip tautai dėl vienokių ar ktokių priežasčių patekus į kritinę situaciją [...]

Ar senuosiuose Lietuvos literatūros tekstuose ryškėjanti laisvės samprata aktuali šiais laikais? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais
Rašinys Ar senuosiuose Lietuvos literatūros tekstuose ryškėjanti laisvės samprata aktuali šiais laikais? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Dabar norėčiau aptarti, kaip laisvė yra suvokiama šiandien. Manau, kad tai kiekvieno labiausiai siekiama vertybė.

Ar senuosiuose Lietuvos literatūros tekstuose ryškėjanti laisvės samprata aktuali šiais laikais? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais
Rašinys Ar senuosiuose Lietuvos literatūros tekstuose ryškėjanti laisvės samprata aktuali šiais laikais? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija. Šis terminas gali būti taikomas [...]

Kurį lietuvių kultūros reiškinį – literatūrą, kiną, teatrą – ir kodėl laikytumėte didžiausia visų laikų tautos kultūrine vertybe? Pristatykite jį ir pagrįskite savo pasirinkimą.
Rašinys Kurį lietuvių kultūros reiškinį – literatūrą, kiną, teatrą – ir kodėl laikytumėte didžiausia visų laikų tautos kultūrine vertybe? Pristatykite jį ir pagrįskite savo pasirinkimą.

Lietuvių kalvos potemė įvertinta 10. Kiekviena šalis turi unikalius, tik jai vienai būdingus kultūros reiškinių bruožus [...]