Profesinė socializacija

Mes gyvename atviroje, demokratinėje visuomenėje, kurioje ypač dabar esame stipriai susaistyti su kitais žmonėmis. Kiekvienas iš mūsų, norime to ar nenorime, esame įtraukiami į vis glaudesnius tarpusavio santykius. Kad ir kaip baugiai tai skambėtų, tačiau tai būtina sąlyga žmogui išlikti šiuolaikiniame pasaulyje, prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, pasiekti karjeros aukštumų ar pajusti vidinį komfortą bei pasitenkinimą savo veikla ir gyvenimu. Visą šį procesą galime vadinti socializacija, kuri vyksta nuo pat gimimo iki mirties ir tam tikrais gyvenimo periodais suaktyvėja. Kadangi žmogus linkęs kategorizuoti jį supantį pasaulį, savaime suprantama, jog jis ir save priskiria kažkokioms kategorijoms – grupėms, taip siekdamas išvengti netikrumo, t. y., materialiai ir psichologiškai socializuotis. Socializacijos procesas labai priklauso nuo pačios asmenybės, jos savojo „Aš“ suvokimo, padaromų veiksmų kokybės, kiekybės, vardan grupės, valstybės ir savojo įvaizdžio kūrimo. Čia daug lemia charakterio savybės, temperamentas. O dažnai socializavimasis, ypač profesinis, priklauso netgi nuo lyties, amžiaus, sugebėjimų. Taigi, kadangi asmenybė visada kontaktuoja su kitomis asmenybėmis ir užima tam tikrą padėtį tiek grupėse, tiek apskritai socialinėje erdvėje, jos asmes statuso kokybę, dydį labai lemia asmenybės socialinės – psichologinės savybės. Ir jeigu šios savybės yra pakankamai gerai išugdytos ankstyvame amžiuje, kokybiškos ir priimtinos grupės daugumai, asmuo gali tinkamai socializuotis ir gerai jaustis profesinėje aplinkoje. Būtina suvokti didelę socializacijos svarbą per visą žmogaus gyvenimą – nuo gimimo iki mirties. Reikia pabrėžti ir tai, jog tik gerai išanalizavus socializacijos problemas, tinkamai suprojektavus šio proceso strategijas, įmanoma sukurti tobulumo link einančią bendruomenę. Tačiau visa socialinės pedagogikos teorija būtų vien teorija, jeigu mes į socializacijos procesą neįdėtume savo širdies. Tik tinkamai nuo pat kūdikystės vedant individą teisingumo ir dorovės keliu, galime tikėtis vėlesniame amžiuje pamatyti savarankišką, pakankamai sklandžiai profesiškai, bendruomeniškai socializuotis gebantį žmogų. Ir, matyt, ne paslaptis, jog tik veikli, protinga, psichiškai stabili asmenybė, turėjusi normalią ir turiningą vaikystę bei paauglystę gali valdyti savo gyvenimą ir padėti kitiems. Šio referato tikslas – išsiaiškinti suaugusiojo socializacijos vieną iš aspektų – profesinę socializaciją, lemiančią kiekvieno iš mūsų ateitį, savęs vertinimo lygį, ekonominį, psichologinį stabilumą, įtakojantį visą žmogaus šeimyninę ir bendruomeninę būklę.