Absurdo filosofija

Kiekvieną dieną mes susiduriame su absurdiškomis situacijomis, kurios vieniems sukelia juoką, o kitiems nerimą. Bet dauguma mūsų nesupranta kodėl visa tai vyksta, kodėl žmonės yra linkę elgtis absurdiškai. Taipogi, žmonės jau amžių amžius ieško gyvenimo prasmės, kas remiantis daugelio filosofų mintimis taip pat yra absurdiška. Visgi kas yra pats absurdas? Kokia yra absurdo filosofija? Kokias teorijas teigia absurdizmo filosofai?

Absurdizmas tai filosofijos teorija, teigianti, kad žmonijos pastangos suvokti visatos, gyvenimo prasmę neišvengiamai bus bevaisės, ir todėl tokios pastangos yra absurdiškos. Pasak absurdistų, tokia prasmė, iš žmogaus perspektyvos, išvis neegzistuoja. Absurdas šiame kontekste reikštų ne „logiškai neįmanomą“, bet greičiau „žmogiškai neįmanomą“.

Absurdo filosofija visada buvo siejamasu egzistencializmo laikotarpiu, nors jie tikrai nėra vienodi ar tapatūs. „Absurdizmo sąvokos pradininku laikomas XIX a. danų filosofas Sorenas Kirkegoras. “Kaip atskira mąstysenos formaabsurdizmas kilo iš egzistencialistinio judėjimo, kai prancūzų filosofas ir rašytojas Alberas Kamiu atsiribojo nuo šios filosofijos krypties ir išleido filosofinę esė „Sizifo mitas“. Po Antrojo pasaulinio karo sąlygos tolesniam absurdizmo mąstysenos formos skatinimui bei vystymuisi vis didėjo, ypatingai Prancūzijoje.