Globojamų paauglių bendravimo su tėvais ir globėjais psichologinio atsparumo reikšmė psichologiniam - socialiniam funkcionavimui

11 psl. / 3947 žod.

Ištrauka

Lietuvoje į globos institucijas vaikai ir paaugliai patenka dėl įvairių priežasčių:netekę tėvų, dėl jų sunkios ligos, asocialios (nedarnios) šeimos, tėvų atsisakymo globoti vaikus, apribotų arba atimtų tėvystės teisių, šeimoje patiriamo fizinio ir psichologinio smurto, nesirūpinimo vaikais, jų nepriežiūros ir kt. (Barkauskaitė, 1999; Braslauskienė, 2000; Žukauskienė, 2002). Atiduodant vaiką valstybės globai, siekiama jį atskirti nuo destruktyvios socialinės aplinkos ir užtikrinti jo ugdymą bei sveikatos priežiūrą.

Aktualumas. Vaikų globos klausimai yra aktuali tema visame pasaulyje, tai įrodo įvairių specialistų domėjimasis šia tema. Pastaraisiais dešimtmečiais aktyviai tyrinėjama Lietuvos vaikų globos sistema, siekiama suteikti vaikams reikalingą pagalbą netekus tėvų ir/ar artimųjų globos bei užtikrinti saugią ir vaikų vystymuisi palankią aplinką. Atlikta nemažai tyrimų apie vaikų būseną po atskyrimo nuo tėvų ir apgyvendinimą globos namuose, kuriuose nurodoma, kad vaikai į globos įstaigą patenka patyrę psichologinių ir fizinių traumų, iš šeimos parsineša sveikatai nepalankaus elgesio modelius (Žukauskienė, Leiputė, 2002; Liegytė, 2007; Novodvorskienė, 2007; Andersson, 2005; Chernoff ir kt., 1994; Barber ir kt., 2003; Rosenfeld ir kt., 1997). Taip pat gausiai tyrinėjama globojamų paauglių adaptacija globos įstaigoje ir mokykloje, bei nustatyta, kad tokie paaugliai patiria daugiau adaptacijos, mokymosi sunkumų, (Vaitkevičius, 1999; Samašonok, Žukauskienė, 2004; Leathers ir kt., 2010). Tyrimuose skiriama dėmesio globojamų paauglių gyvenimą globėjų šeimose, bei įvaikinimą (Einorienė, 2005; Farruggia, Sorkin, 2009; Leathers ir kt., 2010; McWey ir kt., 2010; Goodwin ir kt, 1973). Lietuvoje ir pasaulyje trūksta tyrimų apie vaikų globos namuose augančių paauglių biologinio ryšio su tėvais ir bendravimo kokybės su globėjais reikšmę psichologiniam atsparumui bei psichologiniam – socialiniam funkcionavimui. Nors globos įstatymuose ir globos institucijose yra numatytas ryšių palaikymas su tėvais, giminaičiais ir globėjais, tačiau mažai tiriama šių ryšių kokybė (Ignatavičienė, Žukauskienė, 1999; Moyers ir kt., 2006), taip pat Lietuvoje labai trūksta tyrimų apie bendravimą tarp tėvų/ globėjų ir vaikų teikiamą naudą, o galbūt daromą žalą vaikams.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač susidomėta globėjų pasiruošimu globoti vaikų namų auklėtinį. Tam skiriamas didelis valstybės dėmesys, ruošiamos atskiros globėjų paruošimo komandos ir organizuojami globėjų bei įtėvių kursai (LR Vaiko teisių kontrolieriaus 2011 metų veiklos ataskaita). Taip pat pradėta rūpintis tėvais, kuriems yra apribota tėvų valdžia, teikiama kompleksinė pagalba (socialinių įgūdžių kursai, gydytojų, socialinių darbuotojų, psichologų konsultacijos, prevencinės programos) jiems susigrąžinti vaikus į šeimas (LR Vaiko teisių kontrolieriaus 2011 metų veiklos ataskaita).

Darbo tikslas – įvertinti vaikų globos namuose augančių paauglių bendravimo su tėvais ir globėjais bei psichologinio atsparumo reikšmę psichologiniam – socialiniam funkcionavimui.

Darbo uždaviniai-Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie paauglių bendravimą su reikšmingais suaugusiais, psichologinį atsparumą, psichologinį – socialinį funkcionavimą ir jų tarpusavio ryšius.

Tyrimo metodai- Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.


Reziumė

Autorius
julija123
Tipas
Referatas
Dalykas
Socialinis darbas
Kaina
€2.60
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 12, 2016
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
11 psl.

Susiję darbai

Socialinio darbo modeliai

Socialinis darbas Konspektas 2010 m. teraja
Kiekvienoje šalyje socialinio darbo pagrindu pasirenkamas atitinkamas modelis, kurio ištakos yra tam tikra teorija, pvz., humanistinio-egzistencinio socialinio darbo modelis yra grindžiamas humanistine,egzistencine filosofine...