Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencingumo vertinimas

Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorius – viena iš svarbiausių pramonės šakų Lietuvoje. daugiausiai darbo vietų sukuriančių pramonės šakų Lietuvoje, kuriame šiuo metu dirba apie 26 tūkst. žmonių. Ji turi gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvoje aprangos ir tekstilės pramonė yra viena iš šakų, kurios plėtra priklauso nuo sugebėjimo eksportuoti pagamintą produkciją, todėl šalis susiduria su didele konkurencija.

Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė susidūrė su tam tikrais iššūkiais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais. Tai lėmė sumažėjusią Lietuvos užsienio prekybos politikos savarankiškumo sumažėjimą. Europos Sąjungos užsienio prekybos politika nevisada būna parankūs Lietuvai. ES laikosi liberalios prekybos politikos aprangos ir tekstilės produktams ir jų prekybai tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių. Dėl šios priežasties Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonei tenka susidurti su vis didėjančia produkcijos iš Azijos šalių konkurencija. Kyla grėsmė, kad vis didėjantis aprangos ir tekstilės produktų importas iš Azijos šalių gali išstumti iš rinkos Lietuvišką produkciją. Dauguma aprangos ir tekstilės pramonės gaminių, pagamintų Lietuvoje, yra eksportuojama, tačiau per pastaruosius metus šių gaminių eksportas sparčiai mažėja lyginant juos su importo gaminiais, importas viršija eksportą. Lietuvai darosi vis sunkiau išlaikyti tokias gamybos apimtis, realizuoti pagaminamą produkciją bei užtikrinti darbo vietų skaičių aprangos ir tekstilės pramonėje dėl didėjančios konkurencijos.

Darbo problema. Ar Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė vis dar yra konkurencinga?

Tyrimo objektas. Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė.

Tyrimo tikslas. Atlikti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencingumo vertinimą.

Tyrimo uždaviniai:

1. 
   

   Atlikti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės veiklos analizę;

   
   


2. 
   

   Įvertinti Lietuvos užsienio prekybos politiką aprangos ir tekstilės pramonės atžvilgiu;

   
   


3. 
   

   Nustatyti aprangos ir tekstilės pramonės konkurencigumą Lietuvoje;

   
   


4. 
   

   Įvertinti aprangos ir tekstilės pramonės perspektyvas Lietuvoje.

   
   

Tyrimo metodai: statistinių duomenų, internetinių šaltinių analizė, jų įvertinimas.

Darbo strūktūra: darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjamos pagrindinės Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės veiklos chrakteristikos. Nuostolingos / pelningos tekstilės gaminių ir drabužių siuvimo įmonės, jų grynasis pelnas, tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); odos ir odos dirbinių gamyba. Antrojoje dalyje nagrinėjam ES ir Lietuvos užsienio prekybos politika, svarbiausi vykdomos politikos aspektai bei pasikeitimai, įstojus Lietuvai į ES. Trečioje dalyje nagrinėjamas Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencingumas. Nagrinėjami tokie rodikliai kaip imortas / eksportas, bendrasis prekybos balansas, importas iš Kinijos bei aptariamos tiesioginės užsienio investicijos, kurios skirtos aprangos ir tekstilės pramonei. Ketvirtoje dalyje aptariamos Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės perspektyvos bei pagrindinės kryptys, kurias vykdydamos šalies įmonės turėtų padidinti savo konkurencingumą.