Jėgos, veikiančios kūną vandenyje

Jums tikrai teko maudytis jūroje, ežere arba upėje. Ar bandėte vandenyje pakelti draugą, akmenį? Matyt, pastebėjote, kad kelti ką nors vandenyje daug lengviau negu ore. Kodėl? Jeigu ant spyruoklės pakabinsime kūną, jis tą spyruoklę kažkiek tai ištemps. Tačiau jeigu kūną panardinsime į vandenį, kūnas truputi pakils, o spyruoklė susitrauks. Vadinasi, kūną turi veikti aukštyn nukreipta jėga, kuri kelia kūną aukštyn. Jėga, kuri stumia aukštyn skysčiuose (dujose) panardintus arba plūduriuojančius kūnus, vadinama Archimedo jėga.

Sunkio jėga – tai kuria Žemė traukia kūną. Sunkio jėgos poveikis pastebėtas dar senovės Graikijoje. Aiškindamas kūnų kritimą žemyn, graikų filosofas Aristotelis teigė, kad visi kūnai stengiasi patekti į pasaulio centrą, esantį Žemės centre. Kūno sunkio jėga didesnė, negu jį vandenyje veikianti Archimedo jėga (Rupšlaukis ir kiti, 2016). Visus kūnus veikia sunkio jėga, traukianti kūnus žemyn, tačiau skystyje (ar dujose) panirusius kūnus veikia ir Archimedo jėga, kelianti tuos panirusius kūnus į viršų.

Kūną (taip pat ir žmogaus) panardintą vandenyje veikia dvi priešingos viena kitai jėgos. Sunkio jėga priklauso nuo kūno svorio ir yra nukreipta vertikaliai žemyn. Keliamąja jėga, remiantis Archimedo dėsniu, yra nukreipta vertikaliai aukštyn ir yra lygi panardinto kūno išstumtam skysčio svoriui. Kuo kūnas turi didesnę apimtį, tuo didesnį vandens kiekį jis išstumia, vadinasi tuo didesnė yra kūną į paviršių kelianti jėga.

Skystyje kūnas veikiamas dviejų jėgų – žemyn nukreipta sunkio jėga ir aukštyn nukreipta Archimedo jėga.