Judėjimo pirmyn vandenyje jėgų sukūrimo teorija. Irimosi pirmyn pratimai rankomis ir kojomis

Pagrindines plaukiko judesių charakteristikas erdvės ir laiko atžvilgiu sudaro kūno segmentų trajektorija, žingsnis, tempas ir greitis. Jie lemia judesių formą ir pobūdį. Kūno dalių trajektorija – tai įsivaizduojamas kokios nors kūno dalies kelias erdvėje. Visapusį trajektorijos supratimą parodo kelias, pavaizduotas trijose plokštumose – frontalioje, šoninėje ir horizontalioje.

Atliktais tyrimais nustatyta, kad bet kurio kūno judėjimo greitį vandenyje įtakoja hidrodinaminis pasipriešinimas, priklausantis nuo daugelio faktorių. Tačiau praktika rodo, kad galima išskirti optimalius didelio meistriškumo plaukikų tempo ir „žingsnio“ didžius (Skyrienė, 2015).

Plaukiko judėjimą pirmyn stabdo pasipriešinimas. Pasipriešinimą, kurį patiria plaukiko kūnas, judėdamas pirmyn, teoriškai galima suskirstyti į odos trinties pasipriešinimą - „turbulentinį“ pasipriešinimą ir banguojantį pasipriešinimą. Kartu jie sudaro bendrą stabdančiąją jėgą, kuri vadinama priešpriešiniu kūno pasipriešinimu (Kepežėnas, 2006).

Plaukiko žingsnis – tai atstumas, per kurį jis pasislinko pirmyn, atlikęs vieną judesių ciklą. Norint apskaičiuoti žingsnio ilgį reikia suskaičiuoti ciklų skaičių nuotolyje ir padalyti nuotolio ilgį iš ciklų skaičiaus (Kepežėnas, 2006).

Judesių tempas. Tai judesių ciklų skaičius perlaiko vienetą. Kalbant apie plaukiko greitį išskiriamas poslinkio greitis cikle ir greitis nuotolyje. Poslinkio greitis cikle padidėja darbinių judesių ir sumažėja paruošiamųjų judesių metu. Greičio svyravimai cikle neišvengiami, nes juos lemia plaukiko judesių struktūra. Tačiau reikia stengtis, kad greičio kitimas būtų kuo mažesnis.

Plaukiko greitis įveikiant nuotolį glaudžiai susijęs su judesių tempu ir žingsnio ilgiu. Optimalus tempo ir žingsnio dydis priklauso visų pirma nuo technikos varianto, varžybų nuotolio ilgio, plaukiko amžiaus ir individualių ypatybių. Kad esant optimaliam judesių tempui pasiektų didesnį greitį, plaukikas turi stengtis amplitudės ir grybšnio jėgos dėka padidinti žingsnio ilgį.

Vidutinis greitis. Padaliję nuotolio ilgį iš rezultato, gautume vidutinį sportininko greitį tame nuotolyje. Pavyzdžiui, plaukikas nuplaukia 100 m laisvu stiliumi. (50 m baseinas) per 55s, vidutinis šio nuotolio greitis – 1,82 m/s. Tačiau tikrasis vidutinis plaukiko greitis mažesnis, nes starto ir posūkio greitis didesnis nei viso nuotolio (Kepežėnas, 2006).