Esė „Kad mokykla nebebūtų fabrikas“

4 psl. / 1565 žod.

Ištrauka

Pirmasis, bene svarbiausias bei didžiausias skirtumas tarp minėtosios klasikinės ugdymo bei laisvosios ugdymo paradigmų yra tas, jog klasikinė žmogų mato kaip visiškai nuo kitų asmenų priklausomą individą, kuris tarsi priklauso valstybei, yra formuojamas suaugusių, kurie ir sprendžia, ko bei kaip turi mokytis žmogus. Klasikinė ugdymo paradigma, pasak (Senge, 2000) žmogui nesuteikia erdvės atsiskleisti, laiko jį tarsi fabriko „žaliava“, vaikus skirsto į gudrius ir kvailus. Vaikai yra suvienodinami, pabrėžiama, jog jie priklauso valstybei („fabrikui“). Laisvoji ugdymo paradigma žmogų mato priešingai, jos tikslas yra „ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti, ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti“ (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992). Žmogui duodama minčių laisvė, kiekviename žmoguje stengiamasi atrasti jo stipriųjų savybių, duoti erdvės joms reikštis bei skleistis.


Literatūros sąrašas

Literatūra:

Arends, R. I. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai.

Bydam, J. (2000). Pedagogika. Vilnius: Charibdė

Bitinas, B. (1998). Lietuvos mokykla: ugdymo paradigmos kaita

Gislason, N. (2009). Building Paradigms: Major Transformations in School Architecture (1798–2009). The Alberta Journal of Educational Research 55

Hille, R. T. (2011). A century of design for education. Wiley (C30197).

Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

Lickona, T. (1991). Educating for Character: How our Schools can Reach Respect and Responsobility. New York.

Lietuvos švietimo koncepcija. (1992). Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Vilnius: Leidybos centras. Prieiga internete: Nuoroda

Lukšienė, M. (2000). Jungtys. Vilnius: Alma littera

Najder, Z. (1975). Values and Valuation. Oxford: Clarendon Press

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. (2008). Prieiga per internetą: Nuoroda

Psichologijos žodynas. (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla

Pukelis, K., Tijūnėlienė, O., Gumuliauskienė, A., Vasiliauskas, R., Sajienė, L., Teresevičienė, M., Obelenienė, B. (2008). Švietimo filosofinės koncepcijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Rajeckas, V. (1999). Mokymo organizavimas. Kaunas: Šviesa.

Sahlberg, P. (2004). Kaip suprantamas mokymasis? Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

Senge, P. (2000). Schools that learn. A Fifth Discipline Fieldbook for Educators, Parents and Everyone who Cares about Education. New York


Reziumė

Autorius
lightning
Tipas
Referatas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€2.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Gru 24, 2021
Publikuotas
2021 m.
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

Alytaus Volungės pagrindinė mokykla

Pedagogika Praktikos ataskaita geisa
Praktiką atlikau Alytaus Volungės vidurinėje mokykloje. Institucijos apibūdinimas: 1984 m. įkurta 10-oji vidurinė mokykla. Direktorius - Leonas Gailius. Mokykloje mokosi 1103 mokiniai. 1994...

Vaiko mokyklinio brandumo tyrimas

Pedagogika Tyrimas 2013 m. argentum
Priešmokyklinio amžiaus vaikas išgyvena gana sudėtingą raidos laikotarpį, kurį lemia tolesnio ugdymosi mokykloje sėkmę. Pirmųjų mokslo metų pradžia neretam pirmokui – sunkių išbandymų,...

Tarpusavio santykių formavimas bendrojo lavinimo mokykloje

Pedagogika Diplominis darbas guoba
Temos aktualumas. XXI amžius vadinamas tarpusavio santykių krizių amžiumi. Žmonės jaučiasi atstumti, lyg nevisaverčiai, antrarūšiai asmenys, išgyvena nusivylimą, dvasinį nuogumą, pasaulis tampa desakralizuotas....