Nuosavybės teisė ir jos įgijimo pagrindai teisiniuose santykiuose

Šiuolaikinės teisės sampratos esmė atkleidžiama per subjektinių teisių ir pareigų. Vienovę, kuri kyla iš laisvų individų besiklostančių santykių, kurie paremiami jų klestėjimu ir išlikimu demokratinėje valstybėje. Individai siekdami apsaugoti savo interesus yra priversti gerbti kito individo tokias pat teises į nuosavybę ir jos įgijimą, disponavimą ja. Individai saugodami savo interesus, pripažįsta ir kito asmens teises ir laisves, o tai kyla ne iš altruizmo, kaip savo interesų išsižadėjimo kito labui, o iš egoizmo, kaip meilės savo paties interesams, siekiams.[1]

Nuosavybės teisė yra tiek kiekvieno civilinių teisinių santykių subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas. Teisine prasme, kuria siekiama formuoti darbo pamatus, nuosavybės teisė apibrėžiama kaip sistema teisės normų, reguliuojančių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius.

Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje nuosavybės neliečiamumo principas, tai – asmens laisvės simbolis, siejamas su vienu iš demokratinės sistemos pamatų, bei yra pagrindinė ekonominės sistemos atrama.

Nuosavybės teisė bei šios teisės pagrindų nagrinėjimas paremiamas tuo, jog ši nuosavybės teisė nėra statiškas reiškinys, taigi ir nuosavybės teisiniams santykiams būdingas dinamiškumo požymis, jie nuolat vystosi, tobulėja, o tai lemia naujų su šiuo reiškiniu susijusių problemų atsiradimą.

Ištobulėjus civiliniai apyvartai, ir pripažinus, kad nuosavybės teisės objektu gali būti nematerialaus pasaulio daiktai, iškyla nuosavybės teisės turinio problema, jos tesinio reguliavimo apibrėžtumo klausimai. Tad darbe keliamas probleminio pobūdžio klausimas: kokie yra nuosavybės tesiės ir jos įgijimo pagrindai Lietuvos respublikos teisiniuose santykiuose?

Šio darbo objektas – teisiniuose santykiuose apibrėžiama nuosavybės teisė ir jos įgijimas.

Darbo tikslas – pristatyti nuosavybės teisės ir jos įgijimo pagrindus teisiniuose santykiuose.

Darbo uždaviniai:

• Pristatyti nuosavybės teisės sampratą ir jos subjektus;
• Apžvelgti nuosavybės teisės turinį ir jos objektus;
• Teoriškai apibrėžti nuosavybės teisės įgijimo pagrindus teisiniuose santykiuose.

Darbo metodai.

• Mokslinės literatūros apžvalga;
• Teisės aktų analizė.

[1] Vaišvila A. (2000). Teisės teorija. Vilnius: Justitia. P. 107-109.