Investicijų į švietimo kapitalą efektyvumo didinimas ir reikšmė verslo konkurencingumui

32 psl. / 8758 žod.

Ištrauka

Šiuolaikinis pasaulis dažnai yra suvokiamas ir apibūdinamas kaip bendra pasaulinė visuomenė, kurioje pamažu nyksta ribos tarp atskirų valstybių, nuolat susiduriama su neretai staigiais ir netgi sunkiai prognozuojamais pokyčiais, kuriam yra būdingi tokie nauji reiškiniai kaip globalizacija, internacionalizacija, sparti mokslo ir technologijų plėtra, valstybių integracija ir pasaulinės rinkos atvirumas. Tokios sąlygos, be abejo, atneša daug naujų galimybių tiek asmenims, tiek verslo organizacijoms, tiek valstybėms didinti savo gyvenimo gerovę, bendrauti ir bendradarbiauti su pasaulio visuomenėmis, panaudoti pasiekimus mokslo ir technologijų srityje progresui skatinti. Tačiau tuo pačiu metu didėja ir grėsmės bei rizikos, tame tarpe ir verslo organizacijoms – joms vis sunkiau išlaikyti konkurencinį pranašumą, dažnai jos turi veikti netikrose, neapibrėžtose sąlygose, nuolat tirti ir laiku reaguoti į vykstančius pokyčius; taip pat nuolat atnaujinti savo žinias ir turimą informaciją, kadangi šiuolaikinėje visuomenėje informacijos srautai yra be galo dideli, tačiau informacija greitai sensta, nes nuolat tobulėja žmogaus gyvenimas. Tokiomis sąlygomis konkurencinį pranašumą verslo srityje, o taip pat ir visos visuomenės raidą bei gerovę užtikrina tinkamai paskirstytos investicijos ne tik į materialųjį turtą, pelno siekį, bet ir į nematerialius išteklius, ypatingai žinias, kurios suteikia konkurencinį pranašumą ir leidžia sėkmingai veikti šiuolaikinių iššūkių erdvėje. Tai savo ruožtu reiškia, kad didėja sprendimų, inovacijų ir mokymosi poreikis, vyksta dematerializacijos procesas, kuris reiškia, kad materialinio kapitalo reikšmė mažėja, o intelektinio – didėja. Tokiomis sąlygomis auga proto darbuotojų reikšmė, o vadinasi ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir ypač švietimo kapitalą reikšmė. Dauguma valstybių švietimo sistemos tobulinimą, rūpinimąsi švietimo prieinamumu, gyventojų išsilavinimo kėlimą suvokia kaip prioritetinę savo valdymo sritį. Netgi pastebima tendencija, kad mažėja valstybių išlaidos krašto apsaugai, o didėja investicijos į švietimą, sveikatos apsaugą ir pan., kadangi pradedama suvokti, kad būtent žmonės užtikrina valstybės gerovę ir jos ekonominį augimą.
Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės iššūkius, svarbu analizuoti ne tik tai, kiek investuojama į švietimo kapitalą, tačiau taip pat ir tai, kokią įtaką tokios investicijos turi verslo konkurencingumui, visuomenės plėtrai, kiek investicijos yra veiksmingos, naudingos ir ekonomiškos.
Darbo tikslas – analizuoti investicijų į švietimo kapitalą efektyvumo didinimą ir reikšmę verslo konkurencingumui.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti žmogiškojo kapitalo sąvoką ir jos reikšmę šiuolaikinei ekonomikai.
2. Apibrėžti švietimo kapitalo sąvoką, jos reikšmę ir naudą įvairiais lygmenimis (asmeniniu, visuomeniniu; socialiniu ir ekonominiu).
3. Išanalizuoti investicijų į švietimo kapitalą efektyvumo vertinimo metodus.
4. Aprašyti pagrindinius investicijų į švietimo kapitalą efektyvumo didinimo poreikius ir kryptis.
Darbo objektas – investicijos į švietimo kapitalą.
Darbo dalykas – investicijų į švietimo kapitalą efektyvumas ir jo didinimas, reikšmė verslo konkurencingumui.
Rengiant darbą buvo naudojamasi tiek lietuvių, tiek užsienio autorių darbais, mokslinėmis publikacijomis. Lietuvių autoriai, analizuojantys investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir atskiras jo dalis, tame tarpe ir švietimą, kurių darbais naudotasi – tai M. Taljūnaitė, I. Seniūnaitė, J. Bagdanavičius, P. Stankevičius, V. Lukoševičius, kt. Verslo konkurencinio pranašumo sąsajos su investicijomis į švietimo kapitalą ir žmogiškąjį kapitalą nagrinėja A. Sakalas, R. Čiutienė, S. Ramanauskienė, L. Masėnienė, A. Šileika, kt. Taip pat analizuoti užsienio autorių darbai – pvz., R. W. Revans, M. J. Morley, K. C. Laszlo, A. Laszlo, K. J. Fleischhauer, D. A. Schon, C. W. Wick, L. S. Leon, kt. Svarbu pažymėti, kad investicijos į švietimą daugiausia yra nagrinėjamos bendrųjų investicijų į žmogiškąjį kapitalą aspektu; trūksta darbų, kurie orientuotųsi išskirtinai į investicijas į švietimo kapitalą, giliau paanalizuotų tokių investicijų efektyvumą, matavimo būdus, efektyvumo didinimo galimybes. Kadangi švietimas yra vienas iš svarbiausių ir reikšmingiausių visuomenės raidą, verslo organizacijų konkurencinį pranašumą skatinančių ir užtikrinančių veiksnių, labai svarbu tęsti tyrimus šioje srityje ir rengti mokslinius straipsnius, pranešimus ir kitus darbus.


Turinys

  • ĮVADAS2
  • 1. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą reikšmė šiuolaikinei ekonomikai4
  • 1.1. Investicijų į švietimo kapitalą poreikis ir reikšmė8
  • 2. Investicijų į švietimo kapitalą reikšmė didinant verslo konkurencingumą15
  • 3. Investicijų į švietimo kapitalą efektyvumas19
  • 3.1. Investicijų efektyvumo didinimo poreikis ir kryptys22
  • IŠVADOS27
  • LITERATŪRA28

Reziumė

Autorius
kristina
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€9.24
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 7, 2013
Publikuotas
2012 m.
Apimtis
32 psl.

Susiję darbai

Tiesioginės užsienio investicijos

Ekonomika Referatas 2009 m. meduolis
Taigi šiame darbe pabandysiu išskirti portfelines ir tiesiogines užsienio investicijas, tiesioginių užsienio investicijų atsiradimo priežastis, jų atėjimui sudaromus įvairiausius barjerus, investicijų teikiamą naudą...

Lietuvos investicijos

Ekonomika Referatas krisgalin
Tiesioginė investicija užsienyje – tai tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės....