Socialiniai mokslai / Teisė

Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai ir jų įstatyminis detalizavimas

0 atsiliepimų
Autorius:
Lietuvos Respublikos Konstitucija – tai teisingiausias teisės aktas, svarbiausias šalies įstatymas. Ji įtvirtina valdžios šaltinius ir teigia, kad aukštesnės valdžios už tautą Lietuvoje nėra. Konstitucija nustato ir gina pagrindines žmogaus teises ir laisves. Ji detaliai reglamentuoja tų institucijų, kurios įgyvendina valdžią Lietuvoje, kompetenciją, formavimo principus. Tos institucijos – tai Seimas, Lietuvos respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Konstitucinis teismas ir teismai. Konstitucija taipogi apibrėžia valstybės pagrindinius požymius ir garantuoja jų neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat nustato Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės gynimo pagrindus ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIII skirsnis ), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnis sako : „Lietuvos Respublika,
įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumo pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“.
Lietuvos Respublikos XIII skirsnio 136 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. Mano manymu, šiame straipsnyje ir apskritai šiame skirsnyj, kaip didžiausia vertybė iškeliama Lietuvos nepriklausomybė. Tai pats svarbiausias dalykas Lietuvai, ir bet kuriai kitai šaliai, kurios yra kovojusios už savo šalies nepriklausomybę ginklu ir krauju. Lietuva bemaž du šimtmečius kovojo už savo vietą „po saulės“, kol galų gale 1990m. atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Tai yra nepaprastai svarbu išsaugoti ir ginti.
Lietuvos respublikos Konstitucijos XIII skirsnį, kaip ir kitus konstitucijos skirsnius, detalizuoja tam tikri įstatymai. Tie įstatymai – tai „ Karo padėties įstatymas“ , kuris nustato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, Lietuvos Respublikos piliečių, užsieniečių teisių ir laisvių ribojimus, valstybės institucijų įgaliojimus bei įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos ypatumus įvedus karo padėtį. Šis įstatymas turi užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką karo padėties metu. „Nepaprastosios padėties įstatymas“ , kuris nustato nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus ir tvarką, laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus nepaprastosios padėties metu, taip pat šių institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir nepaprastosios padėties atšaukimo tvarką. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas turi apsaugoti konstitucinę santvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei žmogaus teisių apsaugą nepaprastosios padėties metu. „Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas“ , kuris nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. Taip pat „ Karo prievolės įstatymas“ , kuris nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką. Dar konstitucijos XIII skirsnį detalizuoja „ Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas“ , kuris įtvirtina Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai principus bei pagrindus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIII skirsnį detalizuoja ir „ Šaulių sąjungos įstatymas“ , kuris nustato Šaulių sąjungos, tęsiančios iki 1940 birželio 15 dienos veikusios organizacijos veiklą, valdymą, narystę ir likvidavimo tvarką.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
5983 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadas3
  • Valstybės gynimas3
  • 1938m. Konstitucija4
  • 1992m. Konstitucija4
  • 1938m. ir 1992m. konstitucijų skirtumai4
  • Karo padėties reglamentavimo pagrindai5
  • Neparastosios padėties reglamentavimo pagrindai7
  • Kariuomenės samprata9
  • Ginkluotųjų pajėgų samprata9
  • Kariuomenės naudojimo taikos metu reglamentavimas9
  • Karo vado statusas10
  • Karo prievolės įstatyminio reglamentavimo pagrindai ir atleidimo nuo
  • prievolės atvejai11
  • Šaulių sąjungos teisinės padėties pagrindai13
  • Valstybės gynimo tarybos teisinė padėtis14
  • Bendrojo-kolektyvinio ir individualaus-pasipriešinimo agresoriui
  • pagrindai15
  • „Liustracijos“ samprata16
  • „Liustracijos“ principinis konstitucingumas16
  • Panaudotos literatūros sąrašas18

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Įstatymų leidžiamoji valdžia LR Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ir LR Konstitucijoje
Prezentacija Įstatymų leidžiamoji valdžia LR Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ir LR Konstitucijoje

Tiek LR Aukščiausiąją Tarybą, tiek Seimą sudaro 141 narys, kurie yra renkami Lietuvos piliečiai remiantis [...]

Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai
Referatas Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai

Administracinės teisės turinys skiriamas į formalųjį ir neformalųjį. Neformalusis turinys išreiškiamas per bendruosius teisės principus [...]

Valdžios sąranga pagal LR Konstituciją: įstatymų leidžiamoji valdžia- Seimas
Prezentacija Valdžios sąranga pagal LR Konstituciją: įstatymų leidžiamoji valdžia- Seimas

Seimo rinkimai Seimo nario įgaliojimai ir jų nutrūkimas Seimo darbo tvarka Seimo funkcijos Įstatymų priėmimo procedūra Seimo struktūra [...]

Vietos savivaldos konstituciniai pagrindai
Tyrimas Vietos savivaldos konstituciniai pagrindai

1. Temos aktualumas ir problematika. Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos valstybės   teritorija   yra vientisa [...]

Konstitucinio Teismo teisinės padėties pagrindai
Kursinis darbas Konstitucinio Teismo teisinės padėties pagrindai

Dabartinė Lietuvos Konstitucija turi keletą esminių naujadarų, palyginti su kitomis, 1918 – 1938 ir 1990 [...]

Demokratinės valstybės pagrindai
Referatas Demokratinės valstybės pagrindai

Demokratija- (gr. k. demos- tauta, kratus- valdymas,valdžia) valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš [...]

Valstybės teoriniai pagrindai
Konspektas Valstybės teoriniai pagrindai

Valstybės sąvoka. Valstybė yra visuomenės socialinis junginys, atliekantis tokias funkcijas, kurių neatlieka jokie kiti socialiniai [...]

Konstitucijos esmė ir vieta valstybės gyvenime
Prezentacija Konstitucijos esmė ir vieta valstybės gyvenime

Konstitucijos esmė, rūšys, paskirtis ir vieta valstybės gyvenime Pagrindiniai Konstitucijos reguliavimo objektai: valdžių padalijimas, piliečių teisės [...]

Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai
Referatas Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai

Kiekvienam piliečiui teisė suprantama visų pirma kaip atitinkama tvarka visuomenėje, kurią, visuomenė pati nustato [...]

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos aspektai sietini su valstybės valdymo ir administravimo sistemomis
Kursinis darbas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos aspektai sietini su valstybės valdymo ir administravimo sistemomis

Išplitusi konstitucinė justicija, be jokios abejonės, - labiausiai krintąs į akis XX amžiaus antrosios pusės [...]

Konstitucinis valdžių pasidalijimo principas ir jo realizavimas Lietuvos valstybės valdžios sąrangoje
Referatas Konstitucinis valdžių pasidalijimo principas ir jo realizavimas Lietuvos valstybės valdžios sąrangoje

Valdžių pasidalijimo principas yra vienas svarbiausių teokratijos veiksnių, kuris yra įtvirtintas konstitucijoje. Šis principas susijęs [...]

M. Riomerio politinis teisinis valstybės pagrindimas
Konspektas M. Riomerio politinis teisinis valstybės pagrindimas

Riomerio politinis teisinis valstybės pagrindimas     Valstybė tai svarbiausia politinės sistemos institucija. Iš visų visuomenės formų [...]

Kėsinimosi į valstybės vadovo gyvybę sudėtis pagal Lietuvos ir kitų valstybių įstatymus
Kursinis darbas Kėsinimosi į valstybės vadovo gyvybę sudėtis pagal Lietuvos ir kitų valstybių įstatymus

Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės bei baudžiamųjų įstatymų uždavinių yra žmogaus, esminių jo vertybių apsauga [...]

Ar pritartumėte minčiai, kad lietuvių kalbai negresia rimtas pavojus, kol ją gina Valstybinės kalbos įstatymas ir saugo kalbininkai
Rašinys Ar pritartumėte minčiai, kad lietuvių kalbai negresia rimtas pavojus, kol ją gina Valstybinės kalbos įstatymas ir saugo kalbininkai

Kalba yra neįkainojamas turtas. Ji ir pagrindinis bendravimo bei kūrybos šaltinis, gimtinės praeities atspindys, o [...]

Mikalojaus Daukšos „Postilės“ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo lyginamojo analizė
Rašinys Mikalojaus Daukšos „Postilės“ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo lyginamojo analizė

Daukšos „Postilę“ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymą sieja bendra tema – gimtoji kalba. Nors [...]