Teisės aktų hierarchija

Šiandieną, teisinėje valstybėje, kiekviename žingsnyje susiduriame su įvairiais leidimais, draudimais, įsakymais, prašymais kurie reguliuoja mus, mūsų veiksmus bei tarpusavio santykius. Kai kurie piliečiai laikosi papročių, vadovaujasi morale, religija, tačiau to nepakanka, nes visuomenė visais laikais buvo ir bus gudri ir siekianti gerovės sau įvairiausiais būdais ir priemonėmis, nepaisant kitų interesų, dėl to kyla pavojus ne tik kito asmens turtui, sveikatai ar net gyvybei, bet ir pavojus visai valstybei, todėl norint sukurti ir išsaugoti vientisą valstybę reikia priemonių, kurios padėtų įgyvendinti siekiamų tikslų socialiniame, ūkiniame, ekonominiame gyvenime, bei apsaugotų visuomenę nuo galimo moralinio bei materialinio žlugimo. Taigi, kad šito neįvyktų, daugelis žmonių bei valstybės tarpusavio santykių, yra reglamentuojami teisės normomis – aktais, o jų užtikrinimą reguliuoja ir garantuoja valstybė taikydama įvairius metodus. Jau yra sukurta ir vis dar kuriama daugybė teisės aktų, kurie turi skirtingas juridines galias.

Problema. Pagrindinis klausimas – kodėl jie nėra vienodos galios? Koks tikslas hierarchizuoti teisės aktus? Ir kuriuo dokumentu iš tiesų reikia kliautis?

Tikslas. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti tikslią, teisės aktų hierarchiją ir ją įvertinti. O tai įmanoma padaryti:

1. Pateikiant teisės akto sampratą;
2. Žinant teisės aktų rūšis;
3. Pateikiant kiekvieno teisės akto santykį su kitais teisės aktais.

Taigi tik pasiekus šiuos užsibrėžtus tikslus, pažinti patį teisės aktą, galėsime kalbėti apie jo juridinę padėtį teisės aktų hierarchinėje sistemoje.