Pilietybės instituto Europoje susiformavimas

Pilietybės institutas visų pirma yra neatsiejama kiekvienos suverenios valstybės dalis. Be piliečių neegzistuotų ir pati valstybė. Piliečius ir valstybę sieja tam tikras, ypatingas ryšys ir kiekvienas valstybėje gyvenantis pilietis turi tam tikras teises ir pareigas. Pilietybės apibrėžimų yra begalė. Trumpiausias ir paprasčiausias jų skamba taip : „Pilietybė yra asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis, pastovus laike ir erdvėje“.
Pilietybės samprata buvo pradėta nagrinėti jau Antikoje ir jos sąvoka tebėra gvildenama iki pat šių dienų. Dabar yra skiriamos trys pagrindinės pilietybės rūšys : nacionalinės valstybės pilietybė, įgimtoji ir įgytoji pilietybė bei dviguba pilietybė. 2005–ieji metai Europos Tarybos buvo paskelbti pilietiškumo, pilietinės brandos ir pilietinio ugdymo metais. Tai tik įrodo, kad pilietiškumas turėtų tapti kiekvieno valstybėje gyvenančio piliečio prioritetu, kad pilietiškumas turėtų būti ugdomas kiekvienam valstybės nariui nuo pat mažų dienų. Kyla klausimas kas yra pilietis šiuolaikiniame pasaulyje? Ar pilietybė tai tik teisė gyventi valstybėje, ar ji turėtų tapti savaime suprantama ir įgimta kiekvienam iš mūsų?
Savo darbe didžiausią dėmesį skirsiu pilietybės sąvokų išaiškinimui, trumpai apžvelgsiu pilietybės instituto Europoje formavimąsi nuo Antikos iki moderniojo laikotarpio, bei išskirsiu kelias pagrindines pilietybės instituto teises Europos valstybėse.
Tyrimo uždaviniai:
• Aptarti pagrindines pilietybes sąvokas;
• Apžvelgti pilietybės instituto Europoje formavimosi raidą;
• Išsiaiškinti pagrindines pilietybės instituto teises.
Nagrinėdama tyrimo objektą, Europos pilietybės instituto formavimosi kaitą, bei išskirdama pagrindines teises, studijavau mokslinę (istorinę, politinę, teisinę) literatūrą bei statistinius duomenis.