Valiutinės rinkos dalyviai

Kiekvienos valstybės, nesvarbu ar ji būtų didelė, ar maža, ūkis sudaro pasaulinio ūkio dalį. O pasaulinis ūkis susiformavo tarptautinės prekybos dėka. Šiuo metu be tarptautinių prekių ir paslaugų mainų, ko gero, negali apsieiti nė viena valstybė. Įvairios šalys gamina tik tas prekes ir paslaugas, kurias jų sąlygomis naudinga gaminti, todėl šiuo metu, turbūt, nė viena valstybė negali visiškai apsirūpinti visomis reikmėmis. Mano supratimu, tokia padėtis susiformavo dėl kelių priežasčių:

• Dėl skirtingų gamybos sąlygų įvairiose šalyse;
• Dėl nevienodų gamtinių, klimatinių, išteklių aprūpinimo, specializacijos ir kitų sąlygų;
• Dėl skonių, prioritetų, polinkių, norų įvairovės;

Tuo būdu, kai vienos šalys gamino vienokią produkciją, o kitos – kitokią, jos buvo priverstos keistis arba pirkti vienos kitų prekes ir paslaugas.

Pažvelgus į istoriją, matyti, jog pirmoji prekyba vyko mainant vieną prekę į kitą, t.y. natūriniu (barteriniu) būdu. Vėliau „pinigų funkcijas atlikinėjo akmenys, įvairios kriauklės, žvėrių kailiai, sidabras, auksas ir kitos vertybės, kurios buvo visuotinai pripažįstamos mainų priemone” (Jakutis, Petraškevičius, Stepanovas, Šečkutė, Zaicev, 1999). Pinigai buvo visuotinai pripažintas ekvivalentas, tačiau visuomet kildavo problemų, kai reikėdavo dalomo ekvivalento. Matyt, todėl sidabras ir auksas turėjo šiuo atžvilgiu privalumų prieš kitas mokėjimo priemones ir iš jų ilgą laiką buvo kaldinami įvairūs pinigai. Per amžius įvairiose šalyse susiformavo savita valiuta, t.y. skirtingi pinigai, turintys nevienodą perkamąją galią. Tarptautiniuose prekių ir paslaugų mainuose reikėjo ir tarptautinių atsiskaitymų, tačiau esant skirtingoms valstybių valiutoms sudėtinga buvo nustatyti jų kursus, t.y. vienos šalies piniginio vieneto keitimo koeficientą į kitos šalies pinigus. Istorijos eigoje matyti, jog valiutų kursai priklausė nuo vyravusios valiutų sistemos, kurioje pagal atitinkamą paritetą buvo skaičiuojami kursai. Ilgainiui įsikūrė įvairių tarptautinių organizacijų, reguliuojančių pasaulinę finansų rinką, kurios sudėtinė dalis yra ir tarptautinė valiutų rinka.

Jeigu neegzistuotų įvairios tarptautinės verslo operacijos, vykstančios už šalies ribų, jeigu pasaulyje cirkuliuotų tik viena valiuta – tai valiutų rinkos nebūtų. Pasak G. Kancerevičiaus, valiutų rinkos yra sistema, padedanti susitikti valiutos pirkėjams ir pardavėjams. Neatsiejama valiutų rinkos dalis yra ir jos dalyviai, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį šioje rinkoje.

Šiandien jau netrūksta įvairių leidinių ir straipsnių ekonominėmis temomis, taip pat yra rašyta ir apie tarptautinę valiutų rinką bei joje kylančias problemas. Tačiau vis tik temos nėra kokiame nors lietuviškame leidinyje plačiau išnagrinėtos, o tik trumpai supažindinama su jos teorine prasme ar dar dažniau panagrinėjama kokia nors dalinė problema, susijusi su valiutų rinka. Taipogi nėra daug išsamios informacijos apie valiutinės rinkos dalyvius. Taigi, manau, jog jau pats laikas būtų sukoncentruoti visas svarbesnes žinias šiomis temomis.

Darbo objektas: valiutinės rinkos dalyviai.

Darbo tikslas: atskleisti valiutinės rinkos sampratą, teigiamus ir neigiamus aspektus bei svarbą šiandieniniame pasaulyje.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su valiutinės rinkos samprata;
2. Išnagrinėti valiutinės rinkos dalyvius;
3. Išanalizuoti valiutų rinkos ypatumus Lietuvoje;

Darbo metodai: duomenų rinkimas bei sisteminimas, duomenų analizė.