Probacijos įgyvendinimo problemos Lietuvos baudžiamosios teisės sistemoje

           Žmonijai visuose pasaulio istorijos raidos etapuose teko nemenkas iššūkis susidurti kovoje su tokiu reiškiniu kaip nusikalstamumas. Siekiant  sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų kaip viena pagrindinių priemonių  buvo  įtvirtintas  baudimo ir bausmių institutas.  Iš pradžių ilgą laiką visuomenėje vyravusias įprastas bausmės formas – mirties bausmę bei žiaurias fizines bausmes po truputį laipsniškai keitė įkalinimas, o nuo kūno bausmių bandyta pereiti prie psichologinio asmens pataisymo. Tokiu būdu šalia tikslo – nubausti asmenį  už padarytą nusikaltimą, atsiranda kitas - siekis pataisyti tokį nusikaltusį žmogų. Ši idėja kilo supratus, kad vien baudimu asmenų nesulaikys nuo nusikalstamų veikų, kadangi patekę į įkalinimo įstaigas ir iš jų išėję,  neretai vėl darydavo naujus nusikaltimus. Viena pagrindinių tokio elgesio priežasčių, be abejo, ta, kad grįžę į laisvo žmogaus gyvenimą anksčiau įkalinti asmenys nebesugebėdavo adaptuotis išoriniame pasaulyje nenusikalsdami. Todėl susimąstyta, kaip padėti žmonėms, nepadariusiems sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, vėl nenusikalsti. Esant tokiai situacijai XVIII a. atsiranda tam tikros probacijos užuomazgos. Probacijos kaip besiformuojančio naujo teisinio reiškinio visuomenėje sampratos turinys siejamas su alternatyva laisvės atėmimo bausmei, kai asmeniui, padariusiam nusikaltimą, suteikiama galimybė pasitaisyti jo neįkalinant.  Probacijos atsiradimas tuo metu buvo svarbi bausmių taikymo ir vykdymo raidos dalis humaniškesnių ir pragmatiškesnių bausmių link, vertinant teisingumo principo bausmių skyrimo procese įgyvendinimą, tačiau, be abejo, ir dabartiniu metu jos svarba ne mažiau svarbi. Todėl šiuo darbu ir norėta plačiau aptarti pačios probacijos esmę, jos atsiradimą, įtvirtinimą bei įgyvendinimą Lietuvos baudžiamosios teisės sistemoje, daromą įtaką Lietuvos kriminogeninei situacijai.

           Temos aktualumas ir naujumas:     

           Probacijos tema Lietuvoje nors ir nėra nauja, tačiau plačiai nenagrinėta. Dar Vyriausybė 2007 m. konstatavo, kad Lietuvoje per retai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, todėl nuteistųjų laisvės atėmimo vietose yra daug.[1] Dėl to buvo nuspręsta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir skatintų asmenis pakartotinai nenusikalsti. 2012 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymui (toliau – Probacijos įstatymas),  taip pat įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai, susiję su probacija. Priėmus Probacijos įstatymą ir Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso bei Bausmių vykdymo kodeksų pakeitimus  pagrindiniu tikslu teorijoje siekta užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją  bei mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, tuo pačiu mažinant asmenų, kuriems gresia laisvės atėmimo bausmė ir atliekančių laisvės atėmimo bausmes bausmių atėmimo vietose, skaičių, taikant probaciją.  Dabartiniu metu pastebimas  priešingas procesas – tiek lygtinis paleidimas, tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo institutai taikomi vis rečiau, visuomenėje pastebimas spartėjantis  neigiamo požiūrio formavimasis į probaciją, jos taikymą, o dėl tokios susidariusios situacijos nėra plačios diskusijos nei tarp teisės mokslininkų, nei tarp politikų, nei tarp informacinės žiniasklaidos atstovų. Sunku nepastebėti ir dažniausiai itin neigiamo Lietuvos žiniasklaidos formuojamo probacijos įvaizdžio[2]. Bausmių griežtinimo tendencijos, tuo pačiu lygtinio paleidimo ir laisvės bausmių atidėjimo institutų taikymo praktikoje mažėjimas – tai pagrindinės priežastys, leidžiančios teigti, kad tyrimas šia tema yra aktualus ir naujas.

Darbo problematika:

           Viena esminių problemų galima būtų įvardinti tai, kad Lietuvoje yra didelis asmenų, esančių pataisos įstaigose, skaičius. Ir nors pastebimas nuteistųjų, atliekančių bausmes laisvės atėmimo bausmes, mažėjimas ( 2014 m. – 7249,  2015 m. – 6198, 2016 m. – 5832 asmenys), tačiau faktas, kad 2016 metais 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko net 315 kalinių[3], kai tuo metu Europos vidurkis – daugiau nei dvigubai mažesnis, leidžia teigti, kad vienas iš pagrindinių probacijos tikslų –  mažinti kalinių skaičių, yra nepakankamai įgyvendinamas. Tenka konstatuoti, kad daugiau nuteistųjų tenka tik Baltarusijoje (335 asmenys – 100 tūkst. gyventojų) ir Rusijoje, kur analogiškai 100 tūkst. gyventojų tenka 468 nuteistieji. Paradoksalu, jog nepaisant tokios statistikos, visuomenėje vis dažniau pasigirsta raginimų dar labiau griežtinti bausmes, o gal netgi vėl įvesti mirties bausmę.[4] Tokius didelius skaičius, žinoma, lemia keletas priežasčių, tarp kurių – stringanti probacijos tvarka, taip pat griežtėjanti  bausmių skyrimo tendencija. Istorijos raidoje teisės teoretikai ne kartą yra tvirtinę, kad griežtos bausmės ne visada yra geriausia priemonė kovojant su nusikalstamumu. Viena iš priemonių kovojant su nusikalstamumu ir mažinant asmenų skaičių įkalinimo įstaigose turėjo tapti probacija. Tačiau veiksmingos probacijos vykdymo sistemos Lietuvoje nebuvimas neužtikrina asmenų, kuriems paskirta probacija, pozityvaus resocializacijos proceso, kuris leistų optimaliai įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti jų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Žvelgiant į statistiką galima tik konstatuoti, kad kasmet stebimas probuojamųjų asmenų mažėjimas.[5] Taigi šiame darbe ir bus apžvelgtos  pagrindinės probacijos įgyvendinimo problemos  Lietuvos baudžiamosios sistemos teorijoje ir praktikoje.

           Šio darbo tyrimo objektas yra probacijos teisinis reglamentavimas ir įgyvendinimas Lietuvos baudžiamojoje sistemoje.          

           Tyrimo hipotezė: Lietuvoje probacijos įgyvendinimas nėra pakankamas, o jos  tikslai vis sunkiau pasiekiami.

           Tyrimo metodai: darbe taikyti aprašomasis, gramatinis, loginis, statistinis, apklausos, sisteminis ir lyginamasis mokslinio tyrimo metodai, o taip pat taikyti šaltinių ir teisės normų analizės metodai.

           Tyrimo tikslas ir uždaviniai: pagrindinis darbo tikslas yra atskleisti probacijos įgyvendinimo Lietuvos baudžiamojoje sistemoje problematiką. Pagrindinio darbo tikslo įgyvendinimui keliami šie uždaviniai: 1) atskleisti probacijos atsiradimo užuomazgas Lietuvoje, išsiaiškinti probacijos sampratą, turinį ir reikšmę; 2) aptarti probaciją užtikrinančius teisės aktus; 3) išnagrinėti už probacijos įgyvendinimą atsakingų teisėsaugos, kitų institucijų teisinę padėtį, jos ypatumus, problemas vykdant savo funkcijas;  4) įvertinti apklausos būdu gautos informacijos apie praktinį probacijos įgyvendinimą rezultatus, palyginti juos teisės teorijoje keliamais probacijos tikslais, pateikti savo vertinimą jų atitikčiai.

           Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados bei pasiūlymai. Pirmame skyriuje bus norima atskleisti probacijos sampratos esmei, iš kur ir kaip ji kilo, kokie yra jos tikslai, priemonės, turinys bei reikšmė. Antrasis skyrius skirtas probaciją įgyvendinančių teisės aktų tyrimui, siekiant nustatyti ar šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas užtikrina pakankamą probacijos įgyvendinimą Lietuvoje. Trečiajame skyriuje analizuojami probaciją vykdančių teisėsaugos ir kitų institucijų teisiniai pagrindai, jų atliekamos funkcijos, probleminiai aspektai, įgyvendinant probaciją. Ketvirto skyriaus pagrindinis uždavinys –  gautų anketų pagrindu nustatyti priežastis, trukdančias sėkmingam probacijos taikymui praktikoje. Darbo pabaigoje bus pateikiamos išvados bei siūlymai, kaip užtikrinti efektyvesnį probacijos instituto įgyvendinimą Lietuvoje.

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-21 nutarimas Nr. 220 „Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, preiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.52D43B6FDD7A

[2] Žr., pavyzdžiui, Dirmienė N. Nuteistųjų probacija valstybei kainuoja milijonus // Balsas.lt, 2013 04 19; Gudavičiūtė D. Į laisvę anksčiau laiko norėję išeiti kaliniai – nuvilti ir įsiutę // Lrytas.lt, 2013 06 16; Rimšaitė T. Nusikaltimas ir bausmė siekiant teisingumo // Savaitė, Nr. 1, 2014 01 01, p. 6–7

[3] LR Kalėjimų departamento  Socialinės reabilitacijos tarnybų 2014-2016 m. veiklos ataskaitos, prieiga per internetą: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metines.html

[4] Edita Vežbickaitė „Išgąsdinti lietuviai vis garsiau reikalauja grąžinti mirties bausmę“, 2017-03-13, tv3.lt, prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/903253/isgasdinti-lietuviai-vis-garsiau-reikalauja-grazinti-mirties-bausme

[5] Tai patvirtinančią informaciją žr. lentelėje Nr. 1