Asmens subjektinių teisių įgyvendinimo problemos viešojo administravimo institucijose

Konstitucija yra aukščiausias valstybės įstatymas. Jis įtvirtina svarbiausius valstybės visuomeninius santykius: valstybės konstrukciją, elementus, jų funkcionavimo pagrindus, kompetenciją. Ji apibrėžia tautos suverenitetą ir jo įgyvendinimo mechanizmą, tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos institutus. Taip pat Konstitucija įtvirtina žmogaus ir piliečio teisinę padėtį valstybėje, jo santykius su valstybe, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą.
Žmogaus teisių koncepcija yra viena pagrindinių civilizuotos žmonijos kūrinių, darančių ypatingai didelį poveikį žmonijos raidai. Tad nenuostabu, kad nūdienos pasaulyje nėra svarbesnės ir kartu praktikoje populiaresnės idėjos kaip žmogaus teisės ir laisvės.
Visų pirma žmogaus teisės istorija – tai pirmiausia organizuoto žmonių gynimosi nuo valdžios ir nuo privačių asmenų ar jų susivienijimų savivalės bei agresijos istorija. Tai kova dėl žmogaus orumo, dėl žmogiškai vertingo gyvenimo, dėl galimybės gyventi visuomenėje ir saugiai joje jaustis.
Per žmogaus teisių koncepcija ir jos įgyvendinimą buvo kuriama nauja valstybės ir valstybinės politikos samprata, pajėgi įveikti klasinės valstybės tradiciją, jos diskriminacinę esmę. Iškilo visuotinis reikalavimas politinei valdžiai veikti atsižvelgiant ne į atskiros grupės, o į visų žmonių interesus, nepaisant atskiro asmens klasinės, socialinės, rasinės ar kitokios priklausomybės. Deklaruojant pagrindines teises buvo skelbiama visų žmonių lygybė ir jos praktinis įgyvendinimas.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir po to prasidėję bei dabar vykstantys demokratiniai procesai politinės, ekonominės ir socialinės veiklos sferose, šalies valdžios ir jos viešojo administravimo institucijoms kasmet kelia vis naujus uždavinius valstybės reikalams geriau tvarkyti. Per praėjusį dešimtmetį iš esmės buvo pakeista visa viešojo administravimo sistema, paveldėta po 50 metų krašto buvimo komandinėje valdymo sistemoje. Lietuvai pareiškus norą įstoti į Europos Sąjungą ir tuo tikslu pradėjus integracinius procesus, įvairių šios Sąjungos ekspertų ir komisijų išvadose pirmu ir vienu iš svarbiausių keliamų reikalavimų buvo ir šiuo metu yra mūsų valstybės administraciniai gebėjimai viešojo administravimo sistemoje ginant žmonių teises ir užtikrinant įstatymų vykdymą.
Šalies viešojo administravimo institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo siekiant teikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių žmonėms, ūkio subjektams bei jų verslo partneriams iš kitų valstybių. Lietuvai tapus laisvos rinkos šalimi, kasmet vis daugėja užsienio valstybių ūkio subjektų, kurie dirbdami mūsų šalyje, susiduria su viešųjų santykių reglamentavimo subtilybėmis Lietuvos viešosios teisės sistemoje.
Taigi šio diplominio darbo tikslas – išsiaiškinti asmens subjektinių teisių įgyvendinimo pagrindines problemas viešojo administravimo institucijose.
Uždaviniai:
1. Atlikti teises doktrinos analizę;
2. Išanalizuoti piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinę tvarką;
3. Išnagrinėti valstybinę žmogaus teisių apsaugą vykdančių kontrolės institucijų veiklą.